Pravažiavę gyvenvietę siauru asfaltuotu keliuku neriame į pušyną upės link, ir netikėtai prieš akis išnyra šis namas. Jis atrodo taip, tarsi būtų nupintas iš nendrių, papilkėjusių nuo amžiaus, lietaus ir kaitros. Žvelgiant iš kito kampo santūriai išnyra stiklinės vitrinos, kuriose atsispindi miškas ir medžiai.
Pastato fasadą taip ir norisi paliesti. Ir jis iš tiesų yra kietas tarsi akmuo – nulipdytas iš skalūninių čerpių, kuriomis labiau įprasta dengti stogą.
Netradiciškai panaudota ši medžiaga sukuria neįtikėtiną, niekur iki šiol nematytą efektą.
„Statybininkams tai buvo nelengva užduotis. Fasadą jie mūrijo maždaug metus.
Reikėjo padaryti tikslius tarpus tarp čerpių, o jos – nevienodo storio.
Bet manau, kad rezultatas buvo vertas to vargo”, – sakė pastato architektas Gintautas Natkevičius.
Filmuoti šio namo buvo atvažiavę amerikiečiai laidos „Extreme Houses” kūrėjai.
„Iš tiesų tai griežtos formos ir modernaus tūrio namas, atsiradęs natūralioje aplinkoje. Stiklas tarsi parodo jo šiuolaikiškumą, o natūralios faktūros skalūno fasadas yra duoklė aplinkai, todėl didelis pastatas tarsi ištirpsta aplinkoje”, – paaiškino G.Natkevičius, šį projektą kūręs kartu su Rasa Diškevičiūte ir Adomu Rimšeliu.
Interjeras – santūrus
Pilkas namas lyg paukščio lizdas pasislepia tarp medžių šakų, o jo šeimininkams atveria upės panoramą.
Nenuostabu, kad dvi didžiojo maždaug 100 kvadratinių metrų ploto kambario sienos yra iš stiklo – ramiai tekanti upė tampa tarsi būsto dalimi. Namą kūrusiems architektams beliko namą įrengti santūriai, kad interjeras nekonkuruotų su vaizdais už lango.
Kambario viduryje ant pilkšvų grindų atsidūrė kakavos spalvos sofa, o su vaizdu pro langą mėgina konkuruoti tik televizorius, įsiterpęs į kvapą gniaužiančią panoramą.
Net židinys patrauktas į šalį. Stiklinė ugniavietė kūrenama ne malkomis, o bioetanoliu, todėl jai nereikia kamino ir galima parinkti bet kokią vietą. Jis tikrai netaps pagrindiniu būsto akcentu net ir žiemą.
Prie galinės kambario sienos iš nerūdijančio plieno ir matinio stiklo įrengta virtuvė.
Kiekviena linija čia turi savo pradžią, pabaigą ir griežtą geometrinę tvarką.
Visos spalvos kambaryje – ramios ir santūrios, o daiktų ir baldų čia tik tiek, kiek reikia, ir ne daugiau. Tai galima vadinti minimalistiniu interjeru, tačiau jis jaukus ir erdvus, nes pagrindine jo detale tapo upė.
Kiekvienam sava erdvė
Didžiulę kambario erdvę perskrodžia juodi laiptai, atskiriantys valgomąjį stalą ir įėjimą į kambarį.
Šiais laiptais galima pakilti į antrąjį pastato aukštą, kur yra suaugusiųjų miegamasis. Bet tai ne vieninteliai laiptai, vedantys aukštyn. Santūriai paslėpti nišoje kiti laiptai veda į vaikų kambarius.
Antrajame aukšte vaikai ir tėvai vieni kitus gali stebėti tik pro langą – jų kambarius skiria terasa, o priešinguose jos kampuose iškyla stikliniai kubai, kuriuose atsispindi pušynas.
Erdvią terasą sutemus apšviečia apvalūs stoglangiai, pasidalinantys iš patalpų sklindančia šviesa. Vaizdo į upę ir čia niekas neužstoja.
„Vaikai anksčiau ar vėliau palieka tėvų namus ir kuria savo gyvenimą. Čia jie gyvena viename name kartu su tėvais, tačiau tuo pat metu jų namai yra atskiri”, – kambarių idėją paaiškino architektas.
Beveik visose namų patalpose galima pastebėti atsikartojantį dviejų sukryžiuotų brūkšnių X motyvą. Tai nėra koks nors šeimos simbolis, tačiau jis tarsi sujungia erdves.
Architektas šią detalę paaiškino gana pragmatiškai: „Šiame maždaug 400 kvadratinių metrų name erdvės yra didelės. Didžiajame kambaryje šviestuvai atkartoja apvalius stoglangius.
Bet kitur ištisos baltos lubos atrodytų nykiai, todėl tai tarsi rūbo detalė – dygsnis, užpildantis tuščią erdvę. Dieną ši detalė tiesiog suteikia luboms gyvybės, o tamsoje veikia kaip minimalistinis šviestuvas.
Galiausiai šis motyvas kai kur atsikartoja balduose ir kitose interjero detalėse.”
Upė privertė sunerimti
Už didžiojo kambario sienos įrengtas baseinas žaižaruoja mozaikinėmis nerūdijančio plieno plytelėmis. Už stiklo įrengta garinė pirtis ir čia sėdint žvilgsnis slysta baseino paviršiumi, užkliūva už terasos ir sminga į ramiai tekančią upę.
Beje, ši rami upė namo savininką ir architektus prieš porą metų privertė gerokai sunerimti. Namas buvo jau suprojektuotas, bet dar nepradėtas statyti, kai per pavasario potvynį pakilęs vanduo privertė iš naujo įvertinti upės keliamą grėsmę.
Tuomet namas buvo kelis metrus kilstelėtas aukštyn.
„Nerimavome dėl vorų, kurie labai mėgsta tokius siaurus plyšius, bet taip nėra. Pastebėjome, kad juos labiau traukia baltos spalvos sienos”, – sakė architektas G. Natkevičius.