Sunkmečiu vargais negalais išsilaikiusios nedidelės įmonės ir dabar dirba vos sudurdamos galą su galu.
Jų savininkai vienu balsu tvirtina, kad didinti atlyginimų nebėra iš ko: jei kils minimali alga, teks atleisti dalį darbuotojų.
Gerokai padidės sąnaudos
Kretingos rajone, Vydmantų kaime, veikiančioje medienos apdirbimo įmonėje „Vara” dirba 96 žmonės. Daugiau negu pusė jų – nekvalifikuoti darbininkai, kuriems mokamas minimalus 850 litų atlyginimas.
Padidinus minimalią algą iki tūkstančio litų, kartu su padidėjusiais mokesčiais „Sodrai” kiekvienam darbininkui teks mokėti apie 200 litų per mėnesį daugiau nei dabar.
Bendrovei tai papildomai kainuos apie 13 tūkst. litų per mėnesį. Per metus sąnaudos išaugs per 150 tūkst. litų.
„Atsargų neturime. Maždaug 70 proc. gaminamos produkcijos eksportuojame į užsienį pagal ilgalaikes sutartis ir savo gaminių kainų didinti negalime”, – teigė „Varos” vadovas Rimvydas Beniušis.
Daugės pašalpų gavėjų?
Verslininkui galvos skausmą kelia ir nuo kitų metų didėsiantis dyzelino akcizas.
Atsigabenti medienos žaliavai įmonė kas mėnesį sunaudoja apie 13 tonų degalų. Papildomos išlaidos pabrangusiems degalams bendrovei sieks dar 2 tūkst. litų per mėnesį.
„Sukame galvą, iš kur reikės gauti apie 25 tūkst. litų per metus pabrangusiems degalams, tad didinti atlyginimų tikrai nėra iš ko.
Išeitis viena – atleisti dalį darbuotojų, kad likusiems užtektų didesnių algų”, – kalbėjo R. Beniušis.
Jis jau apskaičiavo: jei minimali alga tikrai didės iki 1000 litų, reikės atleisti apie 20 žmonių. Tokiu atveju teks mažinti gamybą ir atsisakyti dalies užsakymų.
„Bendrovė išliks, tačiau gaila žmonių. „Varoje” dirbantiems kaimo gyventojams dabar mokama minimali alga yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Jokios kvalifikacijos neturintys darbininkai rajone darbo nesuras ir padidins bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičių”, – įsitikinęs verslininkas.
Norėtų dar palūkėti
Darbuotojus atleisti žada ir Kretingos rajone baldus bei baldų detales gaminanti bendrovė „Akmena”, kurioje dirba 160 žmonių.
„Valdžia žadėjo, kad apie mokesčių pakeitimus verslui bus paskelbiama prieš pusę metų.
Todėl ketinimus jau po dviejų mėnesių tiek didinti minimalų atlyginimą galima prilyginti naktinei mokesčių reformai”, – teigė bendrovės direktorius Dangiras Samalis.
Jo įsitikinimu, verslui turėtų būti suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį įmonės galėtų pasirengti sąnaudų didėjimui.
Iki 1000 litų išaugsianti minimali alga „Akmenos” bendrovei per mėnesį papildomai kainuos apie 30 tūkst. litų.
Prieš keletą mėnesių minimaliam atlyginimui padidėjus nuo 800 iki 850 litų, „Akmena” surado apie 7 tūkst. litų per mėnesį ir darbuotojų atleisti nereikėjo.
Bet algos pakelti dar 150 litų bendrovė visiems darbuotojams nepajėgs.
Algas teks kelti visiems
Anot „Akmenos” vadovo, siekiant išlaikyti tą patį atlyginimų fondą, tektų atleisti apie 30 darbininkų.
„To daryti negalime, nes pradės strigti gamybos procesas. Nusprendėme atlyginimų fondą padidinti iki 10–15 tūkst. litų, tačiau teks atleisti apie dešimtadalį žmonių”, – sakė D. Samalis. Bet tai įmonę išgelbės tik trumpam.
Direktoriaus manymu, algos padidėjimas paprastiems darbininkams sukels įtampą kolektyve, nes jie uždirbtų ne ką mažiau nei kvalifikuoti darbuotojai. Pastarieji, žinoma, nebūtų patenkinti. Tad darbo užmokestį teks didinti visiems.
„Tiek pinigų nesurasime, nes pajamos neauga tokiu greičiu kaip minimali alga.
Visą savo produkciją eksportuojame į „Ikea” gamyklas.
Didinti kainų mes negalime, nes tuomet užsakovai kaimyninėse šalyse suras tiekėjų, kurie baldų detales gamins už mažesnę kainą”, – aiškino D. Samalis.
Viešbučiuose – ramybė
Tačiau ne visos įmonės baidosi didėsiančio minimalaus atlyginimo.
Palangos viešbutyje „Vanagupė”, kuriame dirba 75 darbuotojai, minimalų atlyginimą gauna tik keli pagalbiniai darbininkai, tad jo padidėjimas įmonei kainuos vos tūkstantį litų per mėnesį.
Dėl didėjančios minimalios algos galvos nesuka ir „Achemos grupės” tris viešbučius pajūryje valdanti bendrovė „Palangos vėtra”. Visose šios grupės įmonėse tūkstančio litų minimalus atlyginimas buvo nustatytas nuo šių metų birželio mėnesio.
Rūpesčių turės net trečdalis įmonių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta vadovų apklausa rodo, kad šalies įmonėms minimalaus darbo užmokesčio padidinimas nuo 800 iki 850 litų didelių bėdų nesukėlė.
Net 92 proc. įmonių nepajuto jokios tokio sprendimo įtakos, o neigiamą juto tik 8 proc. apklaustų vadovų. Pastarųjų daugiausia – tekstilės sektoriuje.
Padidinus minimalią algą 50 litų, vidutinis darbo užmokestis pramonėje yra 2,5 karto didesnis nei minimalus atlyginimas ir siekia 2164 litus.
Bet jei minimalus darbo užmokestis būtų padidintas iki 1000 litų, neigiamą įtaką pajustų kas trečias (32 proc.) gamintojas. Apklausos duomenimis, itin reikšmingai nukentėtų maisto ir tekstilės sektoriai: juose neigiamą įtaką pajustų kas antras gamintojas.
LPK analitiko Aleksandro Izgorodino nuomone, staigus ir reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio didinimas turės įtakos įvairiais aspektais. Pirmiausia stipriai padidėtų darbo užmokesčio sąnaudos visose grandyse.
Siekdami išlaikyti ekonominę motyvaciją dirbti, verslininkai turės didinti atlyginimus ne tik žemiausios, bet ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. Tai padidintų gamybos savikainą ir skatintų dalį įmonių pakelti galutinės produkcijos kainą.
Savo ruožtu didėjanti savikaina ir auganti produkcijos kaina itin neigiamai paveiktų verslo konkurencingumą, dėl to būtų prarasta dalis užsakymų, o dalies mažiau pelningų užsakymų atsisakytų pačios įmonės.
Sumažėjus konkurencingumui, padidėjus sąnaudoms ir netekus dalies užsakymų, verslas būtų priverstas mažinti darbuotojų skaičių. Pasak A.Izgorodino, tai dar labiau didintų nedarbo lygį, nes pirmenybė būtų teikiama aukštos kvalifikacijos darbuotojams, mažėtų žemiausios kvalifikacijos specialistų, kurie gauna minimalų atlyginimą, skaičius.
Palyginti su užsienio šalimis, minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio atlyginimo santykis Lietuvoje, siekiantis 41 proc., visiškai atitinka ES vidurkį.