Pristatyti savo užaugintos, surinktos ir prižiūrėtos produkcijos kartu su kitais vaistažolių augintojais Justė atvyko į Tarptautinę Baltijos maisto ir gėrimų mugę BAF, vykstančią „Litexpo“ parodų centre.
Verslo sėkmė be didelių investicijų
„Pirmąsias arbatas džiovinome savo namuose, verandoje“, - sakė jaunoji verslininkė. Ji tvirtina, kad verslo pradžiai užtenka ir minimalių investicijų, nereikia imti paskolų.
Būtent taip prieš kelerius metus Anykščiuose Justės šeima ėmėsi vaistažolių verslo. Originalūs arbatos mišinių receptai kaip mat pritraukė arbatos mėgėjų būrį. „Žinojome, kad žmonės labai mėgsta gerti arbatas iš vaistažolių, užaugintų Lietuvoje, tad pradėjome kurti originalius arbatžolių mišinius“, - pasakojo Justė, pristatydama lietuviškos žaliosios arbatos pakaitalus, mišinius nuotaikai gerinti ar virškinimo sistemai gelbėti.
Dalyvaudama įvairiose parodose ir mugėse verslininkė augino ištikimų gerbėjų ratą. Anot jos, labai svarbu klientui papasakoti visą arbatos atsiradimo istoriją. „Klientai be galo mėgsta klausytis apie tai, kur arbatžolės auga, kaip jos buvo džiovintos, koks jų poveikis organizmui“, - tikino J. Daugelavičiūtė-Latyš. Laikui bėgant paaiškėjo, kad dauguma pirkėjų pirmenybę teikia ne pakuotėms, o arbatos mišinio sudėčiai.
Šiuo metu J. Daugelavičiūtės-Latyš šeima užsiima ne tik arbatžolių auginimu bei pardavimu - šiuo metu Anykščiuose sėkmingai veikia arbatinė, šeima organizuoja konferencijas ir seminarus apie arbatos gėrimo tradicijas.
Pačios rankomis užaugintos ir surinktos produkcijos į parodą pristatyti atvyko ir prieš penkerius metus arbatžolių verslą pradėjusi ūkininkė Zita Mikoliūnienė. Pastebėjusi, kad gydomųjų žolelių arbatos pasiūla Lietuvoje didelė, suprato, jog arbatžolių verslui reikia ne milžiniškos sumos pinigų, o sumanumo. Siekdama išskirtinumo Zita sukūrė naują vaistažolių arbatos koncepciją, kuri paremta ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir estetiniu vaizdu ir geru skoniu. Iš džiovintų nesmulkintų arbatžolių, užaugintų sodyboje, surinktų miškuose bei pievose, pati Zita daro tikras meno kompozicijas, pamaloninančias ne tik gomurį, bet ir akis.
Jos manymu, parama arbatžolių verslo atstovams padėtų skatinti plėtrą. „Jei valstybė paremtų finansiškai, būtų galima įsigyti arbatžolių džiovinimo įrenginį. Tačiau dabar tenka žoleles džiovinti turimose patalpose, tad džiovinimo procesas vyksta lėčiau“, - sakė Zita.
Kontroliuoja prekybos centrai
Kaip sakė arbatžolių augintojai, verslo plėtros užmojus reguliuoja ir didieji prekybos centrai, kuriems įtikti nėra taip lengva. Tam, kad arbatos mišiniai atsidurtų prekybos centrų lentynose, tenka kardinaliai keisti pakuotes ir tenkinti parduotuvių reikalavimus. „Pasirodžius mugėse ar parodose nutinka ir taip, kad patys prekybos centrai kreipiasi į mus norėdami užsisakyti arbatos mišinių, tačiau arbatas būtina įpakuoti pagal jų reikalavimus“, - sakė verslininkė Justė.
Anot jos, būtent pakuotėms sukurti ir prekybos centrų įgeidžiams tenkinti reikalingos nemenkos sumos pinigų. Supakuoti arbatą į popierinį maišelį kainuoja apie 30 centų, o tokių pakuočių prireiktų nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių.
Tačiau su prekybos centrų politika susidūrusi verslininkė nenusimena. „Žinodami jų reikalavimus mes esame priversti tobulėti. Anksčiau arbatas pakuodavome tik į plastikinius maišelius, o dabar jau ir į popierinius, tobuliname etiketes ir geriname prekinę išvaizdą“, - sakė J. Daugelavičiūtė-Latyš.
Didžiųjų prekybos centrų spaudimą pajuto ir ūkininkė Z. Mikoliūnienė. „Prekybos centrai sudaro takias sąlygas, kad patekti pas juos neįmanoma, todėl ten mus nukonkuruoja kiniškos ar Ceilono arbatos platintojai. Taigi didelių plėtros galimybių kol kas neturime“, - sakė Zita.
Tarp savų konkurencijos nejaučia
Pasak J. Daugelavičiūtės-Latyš, žolininkų verslo aplinka yra labai jauki: „Visi vaistažolių verslo atstovai yra labai draugiški ir vienas kitam pagalių į ratus nekiša.“ Žinoma, nutinka ir taip, kad kivirčų ar ginčų išvengti nepavyksta, kai vienas ar kitas žolininkas ima ir nukopijuoja originalų receptą ir dar nematytą pakuotę.
Tai, kad konkurencijos tarp žolelių arbatos verslo atstovų nėra, patvirtino ir ūkininkė Z. Mikoliūnienė. „Kiekvienas gamintojas stengiasi sukurti savitą ir nematytą produktą. Vieni specializuojasi gydomųjų žolelių srityje, kiti ieško geresnio skonio, treti naudoja neįprastus mišinius“, - sakė Zita.
