Paskatino krizė
Pasak D. Faggioli, šią restorano koncepciją įkvėpė neseniai per Europą nuvilnijusi ekonominė krizė. „Mes nusprendėme atidaryti tokią žmonių susibūrimo vietą, kurioje, nepaisant ekonominės krizės, išgalėtų lankytis visi norintieji“, - teigia restorano savininkė.
Šią žinią pora užkodavo ir restorano pavadinime. Išvertus iš italų kalbos „L’ei Maiala“ reiškia „sunkūs laikai“. Kaip teigia D. Faggioli, „tai – senosios tradicijos, apie kurias mums kalbėjo mūsų seneliai, laikai, kai natūriniai mainai Antrojo Pasaulinio karo pabaigos Florencijoje buvo kone vienintelė visuotinai paplitusi atsiskaitymo priemonė“.
Šiandien, panašu, sunkūs laikai ir vėl grįžo į Italiją. Kai kuriem vos sugebant sudurti galą su galu išnyksta bet kokia galimybė ir toliau lankytis restoranuos. Įvertinusi tai, italų pora nutarė palengvinti žmonių dalią ir sugrįžti prie senosios natūrinių mainų sistemos. Apsilankę „L’ei Maiala“, net ir neturėdami pinigų, už tradicinę Toskanietišką vakarienę lankytojai gali atsiskaityti tiesiog pintine šviežių vaisių, keliais buteliais vyno ar jau nebereikalingais namų apyvokos daiktais.
Klientai privalo būti budrūs
Ir šis sumanymas bent jau kol kas išties pasiteisina. Netoli pagrindinės miesto aikštės ir senųjų Vekjo rūmų įsikūręs 40 vietų restoranas kas vakarą yra kone sausakimšas. Jame mėgsta lankytis tiek jaunimas, tiek ir senyvo amžiaus italai, negalintys atsispirti tradicinės itališkos vakarienės restorane pagundai. Štai vaismedžius auginanti pensininkė čia yra nuolatinė klientė. Kaip ir pora, už „Barbera“ vyno butelį ir butelį graikinių riešutų likerio šį kartą gavusi 20 eurų nuolaidą 48 eurų vertės sąskaitai.
Tačiau klientai privalo išlaikyti budrumą, kadangi toskaniečiai iš prigimties yra itin gudrūs prekybininkai, todėl ne kiekvienas sandoris su jais gali baigtis sėkmingai. Štai neseniai mainais už maistą restorano savininkai atsisakė paimti 200 eurų vertės švarką, kadangi šis jiems pasirodė tiesiog netinkamas nešioti. Panašaus atsakymo gali sulaukti ir italų grupelė iš šiaurės, pabandžiusi vakarienę restorane išmainyti į karstą.
„Vynas,daržovės ir bulvės – tai dalykai, kuriuos mes galime lengvai panaudoti virtuvėje“, teigia D. Faggioli, rankose laikydama ką tik kliento atiduotą ananasą. Taigi, nors mainyti ir siūloma viską, maistas vis dėlto yra pirmoji pageidautina gėrybė mainomųjų sąraše.
Siekia išlaikyti tradicijas
Tačiau be natūrinių mainų „L’ei Maiala“ turi dar ir kitą idėjinę viziją. Tai – senųjų Toskanietiškos virtuvės tradicijų išlaikymas. Pasak Faggioli, „ši vieta yra dedikuota mūsų seneliams ir giliai jų atmintin įsirėžusioms maisto ruošimo tradicijoms. Seniesiems virtuvės papročiams, kai ilgos Sekmadienio popietė dažniausiai būdavo praleidžiamos namuose, gaminant vis tuos pačius paprastus, bet kaskart tobulai gardžius patiekalus“.
Būtent dėl to vienas iš pagrindinių „L’e’ Maiala“ patiekalų – tai autentiškieji Toskanos „pici“ makaronai su kiaulienos padažu, galbūt tik kiek netradiciškai šiandien iškeičiami į krepšį pomidorų.
Darosi vis populiaresni
Šiaip ar taip, natūriniai manai nėra naujiena. Jie visą laiką buvo čia pat kaip alternatyva pinigams. Tik nuvilnijusi ekonominė krizė tokią alternatyvą pavertė vis dažnesne realybe. Šiandien žmonės manosi visur ir viskuo, o Tarptautinės Tarpusavio Mainų Asociacijos duomenimis, 2011 metais beveik 400 000 kompanijų visame pasaulyje uždirbo daugiau nei 12 milijardų JAV dolerių vien tik natūrinių mainų pagrindu. Tikimasi, jog šiais metais, šiek skaičiai išaugs dar bent 5 - 10%.
Na, o restoranai tokie kaip „L’e’ Maiala“, kasdien susidurdami akis į akį su klientu – tai vienas geriausių manais pagrįsto verslo pavyzdžių. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose kai kurios viešojo maitinimo įstaigos šia idėja naudojasi siekdamos pagyvinti aplinką itin lėtomis dienomis. Kitos – taip stengiasi „susižvejoti“ jiems reikiamus dalykus.
Tačiau turbūt nesvarbu, ar patiekalai yra iškeičiami į pintinę bulvių, ar į virtuvės rakandus. Pagrindinė žinia visur vienoda: pinigai nėra viskas, ir jie ne visada būtini.
Parengė Miglė Šeikytė
