Prieš mėnesį savivaldybės kontroliuojamos bendrovės kino teatro „Romuva“ direktore tapusi žinomo operos solisto Liudo Mikalausko žmona Sigita Mikalauskienė rankų sudėjusi nešąla.
Kino teatro vadovė jau parengė investicijų projektą ir Kauno politikų prašo laiduoti dėl banko paskolos. Dujinei šildymo sistemai įrengti reikėtų skolintis daugiau kaip 130 tūkst. litų.
73-iuosius metus skaičiuojantis kino teatras turi du šeimininkus – miesto savivaldybę ir privatų verslininką. Kol iš jo pavyks nupirkti akcijų, tol „Romuvą“ esą aplenks investicijos.
Veikia tik vienas šildytuvas
Senutėliame kino teatro pastate suprojektuota dvejopa šildymo sistema: fojė apšildomas radiatoriais, kuriuose cirkuliuoja centrinis šildymas, o kino salę turi prišildyti per ortakius sklindanti šiluma. Ją pagaminti turėtų trečiame pastato aukšte įtaisytas katilas. Tačiau jis neveikia.
Dar praėjusią savaitę šalo ir fojė bei tambūras, dabar radiatoriais jau sklinda šiluma.
Vienintelis šilumos generatorius 150 kvadratinių metrų dydžio kino salėje – nedidelis pramoninis elektrinis šildytuvas, pūpsantis prie pat scenos. Jis kuo puikiausiai pučia šiltą orą, tačiau šilumos pakanka tik sėdintiesiems pirmose eilėse. Be to, šildytuvas sunaudoja nemenką kiekį elektros energijos. Direktorei nerimauti yra ko: skolos už šildymą ir patiektą elektrą apraizgo lyg koks voratinklis.
Padeda kava ir arbata
Pasak S.Mikalauskienės, norint išspręsti visas bėdas, nepakanka tik atnaujinti saugomo pastato šildymo sistemą.
„Salės lubos visiškai neizoliuotos, todėl visa šiluma iškeliauja pro stogą. Reikėtų apšiltinti statinio sienas, stogą“, – taip naujajai direktorei patarė ją konsultavę ekspertai.
Dėl to, kad pastatas nešildomas, jo viduje kaupiasi drėgmė, nuo sienų lupasi dažai, o žiūrovai, vieną kartą surizikavę pažiūrėti filmą ar koncertą, antrą kartą tiesiog nebenori sugrįžti.
„Fojė veikia kavinukė, todėl žiūrovai gali sušilti išgėrę arbatos ar kavos“, – išeitį siūlė naujoji „Romuvos“ direktorė.
Ar geri norai išsipildys?
Vaikštinėjant po kino teatro užkulisius neapleidžia jausmas, kad čia laikas sustojo prieš kelias dešimtis metų. Tiesa, pati kino salė vis dar jauki ir primena senus gerus laikus, kai pažiūrėti kino prigužėdavo nemažai kauniečių.
Tądien, vaikštant po kino teatrą, vyko animacinių filmų festivalis. Vidury dienos vykstantį filmo seansą stebėjo vos keli mažieji žiūrovai. Jiems šaltos patalpos turbūt labiausiai nė motais.
Naujos vadovės vizijose – atgaivinti kino teatrą, pasiūlant įvairaus amžiaus žiūrovams ne tik gerų filmų, bet ir renginių, koncertų. „Idėjų turiu daug, tačiau kol kas koją kiša buitinės problemos“, – prisipažįsta vilties nestokojanti S.Mikalauskienė.
Aiškinasi su verslininku
Būdama pagrindine akcininke savivaldybė neturi teisės remti uždarosios akcinės bendrovės. Valdininkai įsitikinę, kad vienintelė išeitis „Romuvai“ – perregistruoti statusą į viešąją įstaigą. Tuomet būtų galima tikėtis ir savivaldybės, ir ES paramos.
Savivaldybė ne kartą yra pareiškusi, kad viešoji įstaiga bus įsteigta tik tada, kai bus išpirktos 15 procentų akcijų iš verslininko Ramūno Šalūgos. Nors bendrovei reorganizuoti į viešąją įstaigą užtektų ir 51 proc. akcijų, savivaldybė to padaryti nesugebėjo net turėdama 85 proc. akcijų.
Sprendimą išpirkti akcijas savivaldybės taryba jau priėmė, tačiau jį teismui apskundė Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė. Kauno apygardos administracinis teismas patenkino jos skundą ir uždraudė savivaldybei iš privataus asmens pirkti akcijas.
„Savivaldybė turi teisę apskųsti šį sprendimą. Tačiau man iki šiol nesuprantami valdininkų išsisukinėjimai. Viešąją įstaigą savivaldybė gali kurti ir neišpirkusi akcijų iš R.Šalūgos“, – aiškino R.Noreikienė.
Pusmetis buvo sunkus
Per pirmąjį šių metų pusmetį „Romuva“ uždirbo 50 tūkst. litų pajamų. Jos gautos iš pagrindinės įmonės veiklos – kino filmų ir renginių organizavimo ir salės nuomos. Tačiau įmonės sąnaudos siekė daugiau kaip 180 tūkst. litų. Didžiausią dalį jų sudarė beviltiškų skolų nurašymas. Grynasis ataskaitinių metų nuostolis siekė 140 tūkst. litų.
Pirmąjį pusmetį „Romuvos“ skolos už patiektą šilumos energiją siekė per 16 tūkst. litų, už elektros energiją – 9 tūkst. litų.
„Romuvą“ 20 tūkst. litų paskola parėmė savivaldybės įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“.
