Lietuvos ūkininkų atstovai traktorių ankstų rytą pasitiko Lietuvos-Latvijos pasienyje. Vėliau traktorius buvo palydėtas į Kėdainių rajoną, kur jį iškilmingai sutiks keli šimtai ūkininkų, susirinkusių protestuoti prieš nesąžiningą Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir nelygias konkurencijos sąlygas.
„Norime atkreipti dėmesį, kad nebūtų diskriminacijos Baltijos valstybėms ir bent jau priartėtų išmokos prie Europos Sąjungos vidurkio“, - sakė proteste dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas. Pasak jo, taikia akcija norėta atkreipti dėmesį į sunkią Baltijos valstybių žemdirbių padėtį.
Pasak jo, akcijoje dalyvavo Lietuvos ūkininkai bei keletas svečių iš Latvijos.
Baltijos žemdirbiai protesto akciją pradėjo Talino, iš kur traktorius lapkričio 12 dieną pradėjo kelionę per visas tris Baltijos šalis, simbolizuojant sunkią Baltijos šalių ūkininkų padėtį bei nelygias ūkininkavimo sąlygas Europos Sąjungoje. Planuojama, kad lapkričio 22 dieną traktorius pasieks Briuselį ir atgabens maišus Baltijos šalių žemdirbių prašymų.
Europos Sąjungos Vadovų tarybos susitikimo metu - lapkričio 22-23 dienomis - Briuselyje protestuos apie 100 ūkininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šiame susitikime bus tariamasi dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Baltijos šalių ūkininkai norėtųū, kad jų gaunamos išmokos sparčiau artėtų prie ES vidurkio.
Nepaisant tiesioginių išmokų netolygumo, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai - beje, griežčiausi pasaulyje - yra vienodi visoje ES. Tokios sąlygos yra ne tik nelygios ir neteisingos, bet tiesiog žlugdo mūsų šalies žemės ūkį, pažymima Žemės ūkio rūmų pranešime.
Ūkininkai yra labai nusivylę dabartiniais Europos Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP ateities, kuriuose nenumatyti jokie didesni esamos sistemos pokyčiai. 2009 m. duomenimis, skaičiuojama, jog 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už hektarą, t.y. 54 proc. ES vidurkio.
Tačiau pagal dabartinius pasiūlymus iki naujojo finansinio laikotarpio pabaigos 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio. Taigi tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.
Kaip teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas (ŽŪR) Andriejus Stančikas, mažos tiesioginės išmokos - ne vien ūkininkų problema. „Išmokos lemia maisto produktų kainas, ūkininkų galimybes mokėti atlyginimus. ES veikia bendra darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje. Taip darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams“, - pabrėžia ŽŪR pirmininkas.
ŽŪR pirmininkas teigia, kad tokios protesto akcijos parodo Baltijos šalių vienybę. „Turime vienytis dėl bendro tikslo - Baltijos šalių žemės ūkio išsaugojimo“, - sako jis.
