Ar visų profesijų žmonės renkasi tik Kalėdų vakarėlius bendradarbių draugijoje?
Tikrai ne. Atsižvelgiant į užsiėmimą, požiūris į šventes ir jų renginius skiriasi.
Prekybininkai linkę šėlti ir atsipalaiduoti. Vieni renkasi vakarėlius tautine tema, kiti puošiasi karnavaliniais artėjančių metų simbolius atitinkančiais kostiumais. Šventinių pobūvių, vykstančių restoranuose ar kaimo sodybose, metu nestinga ir vaišių bei Kalėdų Senelio teikiamų dovanų. Akademinė visuomenė rūpinasi ne tik savo kolektyvo gera nuotaika ir darbuotojų vaikų užimtumu, bet ir miesto bendruomene.
Žmones šventiniu laikotarpiu linksminantys muzikantai ir dainininkai patys pramogauti laiko neturi.
Garbins juodąją gyvatę
Vienos telekomunikacijų bendrovės atstovas Remigijus Varnas prisipažino, kad kolektyvo Kalėdų vakarėliui pradėjo ruoštis jau rugsėjį.
„Rasti jaukų restoraną nemažam kolektyvui artėjant šventėms sunku. Pasiremdami ankstesnių metų praktika, vietos kolektyvo pobūviui pradėjome ieškoti ankstų rudenį. Kalėdas kasmet švenčiame vis kitaip. Renkamės temas, susijusias su artėjančių metų simboliu. Ieškome temą atitinkančių kostiumų. Restoranų, kuriuose vyksta vakarėliai, darbuotojų prašome atitinkamai papuošti erdves“, – pasakojo R. Varnas.
Vyras tikino, kad ruoštis bendradarbių pobūviams ir juose dalyvauti smagu dėl to, jog žmonės turi progą parodyti savo išmonę, pasislėpę po kaukėmis pasijusti nekasdieniškai.
„Įdomu, kaip artėjant juodosios gyvatės metams šį kartą pasipuoš kolektyvo moterys?“ – šypsojosi R. Varnas.
Maisto produktus gaminančios kauniečių įmonės jau penketą metų Kalėdų vakarėlius rengia kaimo turizmo sodybose.
„Artėjant Kalėdoms visas kolektyvas išsiruošia į užmiestį. Šventes esame linkę švęsti kaimo turizmo sodybose. Gamtos apsuptyje būna daugiau erdvės ir galima sugalvoti daugiau pramogų, pasilepinti pirties malonumais“, – tikino įmonės vadovė verslininkė Daina Jucevičienė.
Moteris pasakojo, kad į užmiesčio sodybas visada pakviečia ir Kalėdų Senelį. Jis rengia šmaikščius apdovanojimus, teikia simbolines dovanas.
Kalėdų puota – tradicija
Didelės buitine technika prekiaujančios įmonės darbuotojus darbdaviai kasmet pamalonina Kalėdų vakarėliu.
„Tradicija švęsti visam kolektyvui atrodo graži ir reikalinga. Šventės metu žmonės artimiau susipažįsta, atsipalaiduoja. Ta pačia proga apdovanojami ir geriausi darbuotojai.
Tai darbdaviai supranta ir lėšų pobūviams skiria kasmet“, – pasakojo bendrovės atstovė Eglė Žemaitienė.
Moteris prisipažino, kad anksčiau įmonė naudodavosi švenčių organizatorių paslaugomis. Tačiau samdyti juos nustojo prieš kelerius metus.
„Patys geriau pažįstame savo žmones, žinome, kuo kiekvienas gyvena, domisi. Todėl ir temas šventėms, žaidimus, atrakcijas sugalvojame patys. Jie būna priimtinesni visam kolektyvui, nei iš anksto sukurti masiškai tiražuojami švenčių scenarijai. Samdome tik profesionalius atlikėjus“, – sakė E. Žemaitienė.
Patiko tautiška vakaronė
300 žmonių kolektyvas vakarėliams nuomoja dideles erdves. Kalėdų renginiai vyko Kauno sporto halėje, sostinės parodų ir ekspozicijų centre, kultūros centre „Tautos namai“ bei dideliuose klubuose ir restoranuose.
Prekybininkai mėgsta temines šventes. Kalėdas yra šventę Havajų, Ispanijos, mafijos temomis.
„Netikėtai smagus buvo pasilinksminimas, pavadintas „Duokim garo“. Žmones šokti mokė ir jiems koncertavo tautinis kolektyvas „Suktinis“, – pasakojo E. Žemaitienė.
Kalėdų proga prekybininkai išrenka geriausius darbuotojus. Jie apdovanojami piniginiais prizais ir vertingomis dovanomis.
„Ekonominė krizė tradicijos visam kolektyvui švęsti Kalėdas nesunaikino.
Šiemet galvoti, kaip ir kokia šventė vyks, pradėjome jau šiomis dienomis“, – sakė visam kolektyvui vakarėlius nuolat rengianti moteris.
Šventę susikuria patys
Didelę bendruomenę vienijantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) turi savitas Kalėdų šventimo tradicijas. Prieš žiemos šventes vyksta sesija, tad po jos dauguma studentų išsiskirsto į namus. Todėl į žiemos šventes susiburia universiteto dėstytojai.
„Aktyviausi yra ir seniausias tradicijas drauge švęsti Kalėdas turi Politikos ir Socialinių mokslų fakultetai.
Dėstytojai buriasi universiteto patalpose, puošia eglutes, nešasi vaišes, keičiasi dovanomis ir linksminasi“, – pasakojo VDU Viešosios komunikacijos tarnybos direktorė Edita Buškevičiūtė.
Taip pat jau tapo tradicija VDU darbuotojų vaikams teikti dovanas – kvietimus į spektaklius ar koncertus.
Visos universiteto tarnybos gauna nedidelių suvenyrų – kalendorių, užrašų knygelių.
„Nors dovanos kuklios, tačiau jas teikėme ir ekonominės krizės metu.
Ypač stengėmės, kad sunkesnio laiko nepajustų darbuotojų vaikai.
Krizė buvo, bet Kalėdos liko. Universiteto vadovybės manymu, žmonėms svarbiausia dėmesys, nedidelės, bet malonios dovanos“, – pasakojo VDU atstovė.
Šiais metais universitetas bandys pradėti naują tradiciją.
Gruodžio pradžioje į šventę pakvies ne tik savo darbuotojus, studentus, bet visą miesto bendruomenę.
Prie pastato, kuriame yra didžioji VDU salė, bus įžiebta eglė, o statinio fojė vyks koncertas. Klausytojus džiugins VDU Muzikos akademijos nariai.
Geriausia dovana – poilsis
Didžiausios mieste koncertų organizacijos – Kauno filharmonijos darbuotojai šventiniu laikotarpiu patys linksmintis neturi kada.
Jau 15 metų filharmonija organizuoja koncertų ciklą „Nuo Kalėdų iki Naujųjų metų“. Koncertai prasideda antrąją Kalėdų dieną ir baigiasi Naujųjų sutikimo naktį.
„Darbuotojams duodu pailsėti Kūčių vakarą, pirmąją Kalėdų dieną.
Taip pat visi ilsisi pirmąją naujųjų metų savaitę. Ji mano kalendoriuje net įvardinta, kaip reabilitacijos savaitė“, – pasakojo filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta.
Šventiniu laikotarpiu dainininkai bei muzikantai rengia kartais ir po du koncertus per dieną, daug bendrauja su gerbėjais, tad savaitė atostogų jiems yra geriausia dovana, kurią gali įteikti vadovybė.
J.Krėpšta pasakojo, kad prieš kelerius metus pavaldinių klausė, ar šie norėtų kad ir vėliau švenčiamo Kalėdinio pobūvio.
Tačiau iš muzikų išgirdo, kad linksmindami kauniečius jie per daug pavargsta. Vietoj vakarėlio žmonės stengiasi ištrūkti iš miesto arba aplankyti kokią nors užsienio šalį.
Šventėms pradėjo rengtis rudenį
Indra Ramanauskienė, Restorano „Sadutė“ savininkė – someljė:
„Visada, radusi progą, pasidžiaugiu restorano svečiais. Būtent jie leidžia su pasididžiavimu tvirtinti, kad kauniečiai žino ir vertina gerą vyną, maistą bei pramogas.
Kartais didžiųjų Vilniaus kompanijų atstovai išpučia akis, kai atsisakau jų siūlomo produkto pristatymo, pavadinto degustacija, teigdama, kad mūsų svečiai per daug išprusę, jog susigundytų baziniu vieno produkto renginiu.
Neslėpsiu: vakarui, kurį norima pavadinti renginiu, „Sadutėje“ keliami nemaži reikalavimai. Visada stengiamės, kad tokio vakaro metu derėtų viskas: aplinka, maistas ir jo pateikimas, gėrimai, muzika, atlikėjai.
Bene svarbiausias tikslas – kad toks vakaras praneštų jo dalyviams žinią – nesvarbu, gastronominę, kultūrinę ar istorinę.
Džiaugiuosi, kad jau ankstyvą rudenį į mus kreipiasi žmonės, dalyvavę arba girdėję apie tam tikrus renginių formatus. Prisipažinsiu, kad kartais tenka pasukti galvą, ką „tokio“ pasiūlyti kolektyvui, kuris pageidauja degustacijos kelintus metus iš eilės.
Džiaugiuosi galėdama pasiūlyti originalias vienos vynuogės, tarkim, ‘Riesling’, iš skirtingų pasaulio kraštų degustaciją arba galimybę sužinoti, „kaip atrodo“ 3, 5 ir 10 metų tas pats vynas. Populiarumo nepraranda originali degustacija-vakarienė „Užrištomis akimis“, „Vynas ar alus, arba Ji sako – Vyno, Jis – alaus“ projektas.
Kartais kolektyvas nusprendžia vakarą paskirti kuriai nors šaliai, muzikos žanrui ar personažams. Tada, pasitelkęs muzikantus, jeigu reikia, apšvietėjus, floristus ir kitus profesionalus, restoranas virsta Argentina, Venecija ar Radvilų rūmais.
Be individualių teminių vakarų, „Sadutė“ intensyviai rengiasi žiemos sezonui: konsultuojami patyrusių interjerų profesionalų, atnaujiname pagrindinę restorano salę „Salioną“, keičiame ir valgiaraštį – jį papildome itin stilingais, net novatoriškais patiekalais, kuriuos mums sukūrė bene geriausias Lietuvoje gyvenantis šefas.
Na, o gruodžio 1 d. rengiame tikrą intrigą: atversime rekonstruotos vyninės duris, už kurių vyks tai, kas itin madinga Niujorke.“
