Laivų savininkai siekia, kad dokumentą Seimas ratifikuotų kuo greičiau, nes kiekviena uždelsta diena – ne Lietuvos naudai. Jeigu pavyktų tai padaryti šiemet, mūsų šaliai konvencija įsigaliotų dar po metų.
Dirbs patogiau
Konvenciją „Dėl darbo jūrų laivyne” jau yra ratifikavusios 33 valstybės, tarp jų ir Latvija, Lenkija, Rusija. Lietuva, Estija ir Suomija vis dar delsia ją patvirtinti. Šios šalys gali atsidurti juodajame sąraše. Jų laivybos kompanijos nebus apsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos, gresiančios dideliais nuostoliais.
Naujoji konvencija turėtų pastebimai pagerinti jūrininkų darbo ir gyvenimo laivuose sąlygas. Šis dokumentas apjungia beveik 70 tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių jūrininkų darbo sąlygas, teises ir darbdavių pareigas. Konvencijos skyriuose išvardyti konkretūs reikalavimai laivams, kuriuos privalo išpildyti šių laivų savininkai. Nustatyta, kokio ploto turi būti jūrininkų kabinos, įranga, baldai, net lovų dydis. Šalys turi užtikrinti patogias darbo sąlygas, tinkamą darbo ir poilsio režimą.
Konvencija skirta visiems pasaulio jūriniams laivams, išskyrus žvejybos, vidaus laivybos, karinius, uostų pagalbinius laivus.
Laukia naujos valdžios
Ratifikuoti šį dokumentą vėluojančiai Lietuvai sankcijos negresia, tačiau ilgiau delsti, anot G. Kutkos, nėra naudinga. „Kuo ilgiau delsiame, tuo situacija darosi sudėtingesnė“, - teigė jis. Konvenciją ratifikuoti turi Seimas, prieš tai pritarus Seimo komitetams. Iki tol būtina parengti visą paketą konvenciją įgyvendinančių dokumentų. Vyriausybė šią užduotį yra pavedusi Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministerijai.
Siekdama paspartinti procesą, Lietuvos laivų savininkų asociacija kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komitetą, tačiau atsakymo tebelaukia. Procesas dar labiau įstrigo dėl pokyčių Vyriausybėje. Naujoji valdančioji dauguma su Socialdemokratų partija priešakyje G. Kutką nuteikia optimistiškai. “Nei valdžioje esant socialdemokratams, nei konservatoriams nepajutome priešiško požiūrio į laivybą. Tačiau dabar laukia nauji iššūkiai, tad tikimės naujosios valdžios paramos”, - neslėpė G. Kutka.
Tai, kad konvenciją būtina ratifikuoti kuo greičiau dar teks įtikinti Seimo komitetų narius. Tarptautinė konvencija iš ją ratifikuojančių šalių pareikalaus ir nemažai investicijų. „Daugiausiai problemų mums kelia reikalavimas dėl oro taršos. Nuo 2015 metų bus privaloma naudoti kitą degalų rūšį – nuo sunkaus mazuto pereiti prie jūrinio dyzelino“, - aiškino G. Kutka. Kiti konvencijos reikalavimai susiję su didesnėmis darbo sąnaudomis.
Reikalavimai - ir atliekoms
Sertifikatus Lietuvos laivams išduos Saugios laivybos administracija. Nuo kitų metų rugpjūčio bus tikrinami visi į konvenciją ratifikavusių šalių uostus atplaukiantys laivai. Neatitinkantys reikalavimų laivai gali būti sulaikyti.
Nuo 2013 metų sausio dienos įsigalioja ir 1973 metais patvirtintos Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos pakeitimai, kurie nustato teršimo šiukšlėmis iš laivų prevencijos taisykles.
Bus nustatyti griežtesni reikalavimai. Į jūrą bus galima išmesti tik tas atliekas ar krovinių likučius, kuriuose nėra medžiagų, kenksmingų jūros aplinkai. Šių medžiagų sąrašą yra parengusi Tarptautinė jūrų organizacija.
