„Stiklių” jubiliejus sumanytas kaip išskirtinė šventė Lietuvai ir viešbučio svečiams – kitą savaitę Kaune ir Vilniuje filharmonijos salėse gros pasaulinio lygio dirigento Pavelo Kogano diriguojamas Maskvos valstybinis simfoninis orkestras.
Šis koncertas – P. Kogano dovana „Stikliams”. Sutikęs koncertuoti bendrovės jubiliejaus šventėje jis atsisakė honoraro.
„Pavelas – senas mūsų draugas, – sako vienas „Stiklių” savininkų Aleksandras Ciupijus. – Mūsų jubiliejus bus šventė draugams, o mums – tai sunkus darbas, nes vien rūpinantis 120 muzikantų atvykimu tenka gerokai paprakaituoti. Gerai, kad daug padėjo viešoji įstaiga „Culture Live” ir jos vadovas Darius Mažintas.”
Pirmoji privati kavinė
„Stikliai” – mūsų gyvenimas, – prisipažįsta bendrovės bendraturčiai Ana ir Aleksandras Ciupijai bei Romas Zakarevičius. – Esame dėkingi mūsų darbuotojams. Jie drauge su mumis kuria „Stiklių” svetingumo ir paslaugumo aurą.”
Bendrovėje dabar dirba apie 120 žmonių, kai kurie jų, kaip antai viešbučio generalinė direktorė Alfreda Mikulskienė ir vyriausiasis virėjas Linas Bražinskas, – jau daugiau nei 20 metų.
„Per 25 metus „Stikliai” ne tik labai daug ko mus išmokė, bet ir gerokai pakeitė Vilniaus senamiestį, – sako R. Zakarevičius. – Puikiai restauruoti, išpuošti 7 tūkst. kvadratinių metrų mūsų pastatai pavertė šį miesto kampą išskirtine, prestižine vieta, o kai kūrėmės, čia buvo apleistas, aptriušęs senamiesčio kvartalas.”
Privati „Stiklių” kavinė duris atvėrė 1987-ųjų lapkričio pradžioje. Tuo laiku vadinamąją „perestrojkos” politiką vykdžiusi Sovietų Sąjungos valdžia nusprendė leisti kurti smulkųjį privatų verslą, pridengtą kooperatinės veiklos vardu.
Prašymą įregistruoti kooperatyvą „Stiklių” bendraturčiai įteikė prabėgus vos trims dienoms, kai buvo paskelbtas kooperatinės veiklos įstatymas. Kaip rašė to meto spauda, tai buvo pirmasis privatus restoranas-kavinė ne tik Lietuvoje, bet ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Lankytojai traukė būriais
Kooperatyvui buvo išnuomotos jau anksčiau Stiklių gatvės pastate veikusios nuostolingos valstybinės kavinės patalpos.
„Įrengėme „Stiklius” taip, tarsi tai būtų mūsų namai ir juose patys gyventume. Pripirkome gyvų gėlių, kad pasitiktume svečius kuo svetingiau”, – įsiterpia A. Ciupij.
„Per visą pirmąją darbo savaitę nusnūsti pavykdavo tik po porą valandų. Netrukus taip sulysome, kad teko kelnių diržuose pradurti naujų skylučių, nes nesuverždavo pilvo”, – šmaikštauja R.Zakarevičius.
Pastangos nenuėjo veltui. „Stikliai” nuo pirmųjų veiklos dienų tapo populiariausia Vilniaus kavine.
„Į mūsų kavinę net specialiai ėmė atvykti svečių iš kaimyninių šalių. Norinčių pakliūti į „Stiklius” žmonių eilė nusidriekdavo net iki „Lokio” restorano, esančio už keliasdešimties metrų”, – priduria A. Ciupijus.
Populiarumo kaina
Taip sėkmingai dirbusios kavinės negalėjo nepastebėti duoklės iš tuo metu vos ant kojų besistojančio verslo reikalavę reketininkai.
Tiesa, „Stikliai” nesusidūrė su primityviausios formos reketu, kurį patyrė kai kurie kiti verslininkai, kai banditai kone gatvėje jiems įremdavo peilį į kaklą ir reikalaudavo susimokėti. Ilgą laiką „Stiklių” niekas nė nemėgino versti mokėti duoklės.
„Tačiau kartą naktį – jau buvo trečia valanda – man netikėtai paskambino vienas pažįstamas ir pakvietė pasikalbėti į gatvę, – reketavimo istoriją pasakoja A. Ciupijus. – Susėdome jo automobilyje.
Pašnekovas lyg ir draugiškai patarė, kad privalome nusisamdyti apsaugą, nes antraip turėsime rimtų problemų. Jis neprasitarė, kam atstovauja, bet įtarėme, jog mus mėgina reketuoti vadinamoji „Vilniaus brigada”.
Susirūpinome ne tiek dėl savęs, kiek dėl vaikų.
Kreipėmės į vidaus reikalų ministrą. Be to, ir Lietuvos televizijai papasakojome, kad mus reketuoja. Ji parengė reportažą.
Atrodo, tai išgąsdino reketininkus. Jie dingo tarsi į vandenį. Net langų neišdaužė.
Manau, mus gelbėjo tai, kad „Stikliai” jau buvo pagarsėję ir galėjome pakelti triukšmą.”
Sukčiai iš svetur
„Stikliuose” vis dažniau ėmė lankytis užsieniečių. Jie girdavo tiek maistą, tiek aptarnavimą. Tačiau netrukus pasirodė, kad ir jų pasitaiko visokių – ir tokių, kurie siekia tik mulkinti vakariečiais linkusius pernelyg pasitikėti Lietuvos žmones.
Sykį pavakarieniauti užsuko du jauni užsieniečiai. Jie užsisakė vieną brangiausių patiekalų – veršienos kepsnį su grybais. Sukirto valgį, bet pasikvietę padavėją atsisakė apmokėti sąskaitą.
„Baksnoja į lėkštės kraštą sustumtus riebalų plaušelius ir įrodinėja, kad patiekėme per riebią mėsą. Puolėme atsiprašinėti. Apie nesumokėtą sąskaitą, žinoma, net nekalbėjome. Vėliau atsitokėjome. Juk mėsa – kuo puikiausia. Supratome, kad sukčių ne tik Lietuvoje pasitaiko”, – tarsi anekdotą šias apsimestines pretenzijas prisimena R.Zakarevičius.
Garbingų svečių galerija
Tačiau greitai čia ėmė lankytis jau visai kitokio lygio svečiai.
„Stikliams” teko garbė surengti pirmosios iškilios viešnios Lietuvoje Monako kunigaikštytės Caroline ir jos svitos priėmimą. Vėliau buvo patikėta surengti vakarienę su vizitu į Lietuvą atvykusiam pirmajam užsienio šalies vadovui – Suomijos prezidentui Mauno Koivisto.
Ilgainiui užsienio šalių vadovai tapo kone „Stiklių” kasdienybe. Restorano maisto yra ragavusi Danijos karalienė Margrethe II, Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas, Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II, jos sūnus sosto įpėdinis Charlesas, dar keli monarchai.
„Stiklių” viešbutis tapo dažna valstybių vadovų nakvynės vieta – jame buvo apsistoję keliolika prezidentų ir premjerų.
„Stiklių” savininkai ypač vertina visą pasaulį apvažinėjusio buvusio Prancūzijos vadovo Jacques’o Chiraco pagyrimus.
„Kai tik Prancūzijos prezidentas įžengė pro duris, stabtelėjęs aiktelėjo: „Kaip čia atsirado toks grožis?!” Matyt, jis nelabai tikėjosi, kad dar neseniai Sovietų Sąjungai priklausiusiame Vilniuje gali būti toks elegantiškas viešbutis”, – prisimena A. Ciupijus.
Prancūzijos vadovo komplimentų „Stikliams” girdėjo ir prezidentas Valdas Adamkus. J.Chiracas jam pasakė: „Fantastiškas viešbutis!” ir prisipažino, kad gailisi neįkalbėjęs kartu į Vilnių atskristi ir žmonos.
Apsistoja žvaigždės
„Stiklių” viešbutį visuomet rinkdavosi į Lietuvą atvykęs vienas garsiausių pasaulio muzikų violončelininkas Mstislavas Rostropovičius.
Čia gyveno ir garsioji ispanų dainininkė Montserrat Caballe, dirigentas Riccardo Muti, pasaulinio masto pianistas ir dirigentas Yehudi Menuhinas, rusų baleto legenda Maja Pliseckaja su vyru kompozitoriumi Rodionu Ščedrinu, muzikantai Vladimiras Spivakovas, Gidonas Kremeris.
„Stikliuose” apsistodavo ir populiariausia rusų estrados žvaigždė Ala Pugačiova. Ji viešbutyje buvo išsirinkusi savo mėgstamus apartamentus ir pageidaudavo gyventi tik juose.
Beje, gastroliuodamas Lietuvoje „Stikliuose” gyveno ir buvęs jos vyras, rusų estrados žvaigždė Filipas Kirkorovas, nors jo koncertų rengėjai buvo parinkę kitą viešbutį Vilniaus senamiestyje.
Kai atsitiktinai į „Stiklius” užsukusiam F. Kirkorovui buvo parodyti A. Pugačiovos pamėgti apartamentai ir pasakyta, kad ji visuomet juose įsikurdavusi, jis šūktelėjo: „Na, jei Aločka čia gyvendavo, tai ir aš kitur nenakvosiu.” Po to pasisukęs į savo padėjėją paliepė: „Atnešk mano daiktus iš tos palėpės, kur mus apgyvendino.”
Planuose – naujovės
„Esame dėkingi likimui, kad 25 metus galėjome kurti „Stiklius”.
Jei būtų įmanoma atsukti laiką atgalios, eitume tuo pačiu keliu – tik gal vengtume kai kurių klaidų”, – kalba „Stiklių” savininkai.
„Stikliai” sulaukia siūlymų plėsti verslą. Bet tai priklausys nuo verslo sąlygų Lietuvoje. Labai daug lems, kokio dydžio pridėtinės vertės mokestis bus taikomas viešbučiams, teikiantiems eksporto paslaugas.
Apie planus plėstis „Stiklių” savininkai kalba atsargiai. Bet tvirtai pažada – naujovių netruks.
Dabar „Stikliai” siūlo jau ne prancūzų virtuvės valgiaraštį, o jos tradicijomis papildytą ekologišką lietuviškos pakraipos maistą. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kad bendrovė plėtoja savo ekologinį ūkį, perka ekologiškus lietuviškus produktus.
„Mūsų versle neįmanoma išlikti netobulėjant. Todėl kai sakome, kad svarbiausia išlaikyti „Stiklių” lygį, reiškia, kad toliau gerinsime aptarnavimą, maisto kokybę, ieškosime, kokių naujovių galime pasiūlyti savo svečiams”, – tai žada jau ketvirtį amžiaus į priekį nepailstantys žengti verslininkai.
Įtrauktas į prestižinių viešbučių sąrašą
Daugelis sovietinių laikų kooperatyvų išnyko be pėdsakų. O prieš 25 metus atidaryta mažytė, vos 16 vietų turėjusi „Stiklių” kavinė išaugo į bendrovę, turinčią 45 kambarių ir 11 apartamentų „Liukso” klasės viešbutį su restoranu, šalia įsikūrusią užeigą, cukrainę.
Dabar „Stikliai” renovuoja antrą savo kavinę, esančią Nacionalinės filharmonijos pastate. Čia po kelių mėnesių pradės veikti Lietuvoje dar neįprastas užkandžių baras.
„Stikliai” jau seniai priklauso senoviniuose dvaruose ir pilyse įsikūrusių prestižinių viešbučių grandinei „Relais et Chateaux”.
Kol kas joks kitas Baltijos šalių viešbutis nėra išsikovojęs teisės papuošti savo fasado „Relais et Chateaux” ženklu.
Penkių žvaigždučių „Stiklių” viešbutis įtrauktas ir į „Luxury Group” sudarytą prabangiausių pasaulio viešbučių auksinį sąrašą „Gold List”.
