Vidutinės metinės indėlių palūkanos Lietuvoje pasiekė rekordines žemumas ir bankuose šiuo metu nesiekia nė 1 proc., rodo Lietuvos banko duomenys. Palyginti, Finansų ministerijos numatoma infliacija 2012 m. ir prognozuojama 2013 m. Lietuvoje siekia apie 3 proc. Taip yra dėl rekordiškai žemų tarpbankinės rinkos palūkanų bei pinigų pertekliaus Lietuvos bankuose.
Marius Dubnikovas, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas bei gyvybės draudimo ir investicijų fondo „Mandatum Life“ turto valdymo projektų vadovas, susidariusią padėtį paaiškina labai paprastai. Jis teigia, kad jeigu už indėlius gauname palūkanas, mažesnes nei 3 proc., tai infliacija „juos paprasčiausiai suvalgo“.
Pašnekovas taip pat sako, kad nors mažesnieji bankai, kuriems reikia konkuruoti dėl indėlių, kiek padidino palūkanas pastaruoju metu nuo rekordiškai mažų, tačiau „palūkanos užprogramuotos dar mažėti“.
„Paimkime sąlyginį 1 mln. Lt. Esant 3,5 proc. metinei infliacijai, per penkerius metus tie pinigai nuvertėja iki maždaug 830.000 Lt. Tai apčiuopiama netektis, o įmonėse apyvartinių lėšų yra visada. Tai jeigu iki šiol tos lėšos sėkmingai gulėjo indėliuose, šiandien tie depozitai tampa nuostolingi dėl aukštesnės infliacijos, taip mažėja įmonių perkamoji galia“, – aiškina M. Dubnikovas.
Išeitis - įmonių obligacijos
M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad alternatyva išlieka pirkti stambių ir saugių bendrovių obligacijas, kurios veikia normaliose valstybėse, o jų pajamingumas šiandien dar viršija infliacijos lygį.
Jo nuomone, valstybinės obligacijos iš šio žaidimo jau yra iškritusios, mat jos taip pat, kaip indėliai, kaupia labai mažas palūkanas.
Pavyzdžiui, Vokietijos obligacijos kartkartėmis net generuoja neigiamas palūkanas. Taip yra todėl, kad investuotojai yra linkę primokėti už tai, kad kažkas saugiai pasaugotų lėšas.
O tokios saugios kapitalo prieglaudos šiandien Europoje, Be Vokietijos, yra Šveicarija ir Skandinavijos valstybės.
Lietuvoje veikia įvairiausių įmonių obligacijų fondų, tiktai reikia atidžiai rinktis priklausomai nuo rizikos, pataria M. Dubnikovas.
