„2011 metais 119,6 mln. žmonių, arba 24,2 proc. visų 27 ES
šalių gyventojų, susidūrė su skurdo arba socialinės atskirties
rizika“, pažymima agentūros pranešime. 2010 metais šis rodiklis
sudarė 23,4 proc., 2008 metais - 23,5 proc.
„Eurostat“ šį rodiklį apskaičiuoja pagal tris pagrindinius
parametrus. Pirma, vertinamos realiosios pajamos (įskaičiuojant
socialines išmokas ir kompensacijas). Antra, vertinamos kiekvienos
šeimos galimybės užtikrinti savarankišką minimalų pragyvenimą,
įskaitant maistą, apmokėjimą už būstą, elektrą ir šildymą. Trečia,
vertinamas priėjimas prie darbo rinkos, kuris smarkiai skiriasi
įvairiuose Europos regionuose.
2011 metais daugiausia žmonių, susidūrusių su skurdo ar
socialinės atskirties rizika, buvo užfiksuota Bulgarijoje (49
proc.), Rumunijoje ir Latvijoje (po 40 proc.), Lietuvoje (33
proc.), Graikijoje ir Vengrijoje (po 31 proc.), o mažiausia -
Čekijoje (15 proc.), Nyderlanduose ir Švedijoje (po 16 proc.),
Liuksemburge ir Austrijoje (po 17 proc.).
Didžiausiose ES ekonomikose - Vokietijoje ir Prancūzijoje -
situacija išlieka stabili pastaruosius trejus metus, skurdo rizikos
koeficientas svyruoja ties 19,5 proc. riba.
Be Europos ekonominės ir finansinės krizės, didelės įtakos
skurdo augimui turėjo „naujieji europiečiai“ - išeiviai iš Afrikos
ir Artimųjų Rytų šalių, kuriems dar neseniai būdavo masiškai
suteikiama Europos pilietybė, minimaliai juos integruojant į
Europos bendruomenę ir ES šalių ekonominę sistemą.