„Jau nebegalima ignoruoti artėjančios didžiulės grėsmės – savivaldybių pradelstų kreditinių įsiskolinimų, šis rodiklis 2011 m. viduryje išaugo 3 kartus, palyginti su 2008 m. pradžia, – laišku į Seimo narius kreipiasi Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas-patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais.
„Pasekmės nesunkiai nuspėjamos – valstybė turės prisiimti atsakomybę ir mokesčių mokėtojų pinigais padengti skolos įsipareigojimus, jeigu kuri nors savivaldybė bus pripažinta nemoki. Žemyn smigtų ir visos valstybės kredito reitingai, ir skolinimosi perspektyvos“, - prognozavo pašnekovas dienraščiui „Verslo žinios“.
R. Čapas tvirtina, kad 2009–2012 m. vyriausybė vykdė savivaldybių „stūmimo nemokumo link politiką“.
„Trejus paskutinius metus šalies savivaldybės prarado daugelį motyvų savo teritorijoje skatinti verslo investicijas ir kurti darbo vietų“, - sakė R. Čapas.
Ir priduria, kad santykiuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių nebeliko jokios ekonominės logikos.
„Padėtis yra tokia, kad savivaldos institucijoms nėra jokios prasmės siekti savo ūkio plėtros, taip pat prognozuoti didesnes gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, nes visas prieaugis makroekonominio šalies finansų stabilizavimo motyvu atimamas į valstybės iždą“, - piktinosi pašnekovas.
R. Čapo teigimu, 2009-2012 metais iš savivaldybių be teisinio paaiškinimo atimta 685 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio įplaukų.
Šalies savivalda deda viltis į besikuriančią Vyriausybę, kad ši paisys ne tik Lietuvos makroekonominių rodiklių, bet ir vietos bendruomenių interesų.
Todėl nesibaigiančiame ginče tarp Vyriausybės ir savivaldos, kas iš tikrųjų kam skolingas, užims ne tokią kietą „Kaip Kubiliaus laikais“ poziciją.
Argumentų savivalda turi nedaug: vos keturios iš 60 šalies savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir Mažeikių rajono – mažiau pajamų pravalgo, nei gauna.
Kitos – dotuojamos iš donorų nurėžiant ir perskirstant įplaukų perteklių.