Tarp Autobusų stoties ir Stoties turgaus nuo ankstaus ryto šurmuliuojanti kauniečių „bazyte“ vadinama prekyvietė pirkėjus pasitinka nejaukia aplinka.
Nemaža dalis daugiau nei prieš pusšimtį metų statytų sandėlių iki šiol nematė net kosmetinio remonto. Už akis badančių nublukusių fasadų ir kai kur dar išlikusių aukštų metalinių vartų prekiaujama maisto produktais, rusiškais maisto papildais, kosmetika, buities reikmenimis ir įranga, baldais bei dėvėta apranga.
Abejonių kelia kai kurių prekių kokybė. Tačiau priežastis, dėl kurios čia apsipirkti ateina nedideles pajamas gaunantys žmonės, aiški – kainos „bazytėje“ nesikandžioja.
Apatiniai – iš kartono dėžių
Kad šioje vietoje siūlomos gana pigios prekės, įsitikinama vos įėjus pro vartus.
Pirmasis vaizdas, kurį pamato pirkėjai, – lauke apatiniu trikotažu prekiaujanti pagyvenusi moteris. Liemenėlės, kelnaitės, naktiniai marškiniai ir kojinės sukrauti tiesiai ant prekystalio ar sumesti į kartono dėžes.
Nors prekės pateiktos nepatraukliai, dėl kainų žmonės į tai numoja ranka.
Už vieną ar du litus naujų apatinių vargu ar dar kur nors nusipirksi.
Ne itin viliojamai pristatomi ir kai kurie namų apyvokos daiktai. Daugelis jų su kainomis mėtosi ant grindinio šalia parduotuvių ar kioskų.
Pirkėjai prabangos nesivaiko
„Čia – Stoties rajonas. Todėl mes nesitikime išrankių turtingų pirkėjų, o šie čia neateina ieškoti prabangos prekių. Daugiau nei šešiasdešimties metų senumo statiniams sutvarkyti reikia didelių investicijų.
Atsinaujiname pamažu, todėl rezultatai kol kas kuklūs“, – sakė Mažąją urmo bazę valdančios bendrovės „Stotis“ direktorius Gediminas Janonis.
Šiuo metu „bazytėje“ patalpas nuomojasi apie penkios dešimtys smulkiųjų verslininkų. Ne pirmos jaunystės pastatus jie renkasi dėl palyginti nedidelių nuomos kainų.
Maisto produktų pardavėjai tikino, jog nuoma jiems atsieina 40–50 proc. mažiau nei Stoties turguje ar Urmo prekybos miestelyje. Dėl to jie gali pirkėjams pasiūlyti mažesnes prekių kainas. Dėl nebrangios patalpų nuomos čia įsikūrusios net penkios dėvėtais drabužiais, nenaujais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine įranga prekiaujančios parduotuvės.
Policija nelegalės neįveikia
Ne vienerius metus „bazytės“ reputaciją gadina aplink ją besisukiojančios čigonės ir nelegalūs prekeiviai.
Daugybę metų šioje vietoje ir jos prieigose buvo atvirai bei įkyriai siūlomos kontrabandinės cigaretės. Policijos pareigūnai tvirtina, neva prieš kurį laiką nelegalius cigarečių pardavėjus pagaliau išvaikę, ir šie nesirodo.
Tačiau kovoti su įvairia prekyba be leidimų besiverčiančiais asmenimis kol kas sudėtinga.
Daugybę metų policijai nepavyksta įveikti šalia „bazytės“ kiekvieną rytą su krūva parduoti skirtų drabužių ant grindinio įsikuriančios senyvos moters.
Laikinojo Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Raimondo Zinkevičiaus teigimu, už nelegalią prekybą megztiniais, striukėmis ir kojinėmis viešoje vietoje moteris ne kartą įspėta ir bausta piniginėmis baudomis. Tačiau tai jos nesustabdo.
Naivumas kainuoja šimtus litų
Į policijos pareigūnų akiratį nuolat pakliūva Mažosios urmo bazės prieigose išmaldos prašančios, būrimais užsiimančios suktos čigonės.
Trys nuolat šioje vietoje iš praeivių apgaulės būdu pinigus bei kitus daiktus išviliojančios moterys ne kartą yra baustos administracine tvarka. Dviem iš jų dėl sukčiavimo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Čigonės iš žmonių išvilioja gana nemažas sumas. Praėjusią savaitę viena mergina į policiją kreipėsi dėl to, kad šalia šios bazės po pokalbio su čigone jai dingo 300 litų.
Yra buvę atvejų, kai žmonės skundėsi šioje vietoje praradę po pusę tūkstančio ar dar daugiau litų“, – pasakojo R. Zinkevičius.
Baudos, kaip ir pareigūnų prevenciniai reidai, reikiamo rezultato neduoda.
R. Zinkevičius įsitikinęs: kol žmonės bus pernelyg naivūs, padėtis vargu pasikeis.
Išvilioja telefonus ir auksą
Šios prekyvietės šeimininkas G. Janonis taip pat sulaukia skundų dėl sukčiaujančių čigonių.
„Su čigonėmis prie mūsų bazės vartų susiduria dažnas pirkėjas.
Mažiau patiklūs apgaulei nepasiduoda, o iš lengvatikių jos išvilioja pinigus, pinigines, mobiliuosius telefonus, auksinius papuošalus, kitokius vertingus daiktus.
Į prekyvietės teritoriją dėl žmonių saugumo jų neįleidžiame, tačiau romės įsigudrino aukų ieškoti už vartų“, – sakė G. Janonis.
Pro savo kabineto langą vyras dažnai mato, kaip, suradusios patiklų žmogų, čigonės jį nusiveda į gretimą kiemą.
Paaiškėjus tariamų būrėjų apgaulei dažnai pasigirsta nukentėjusiojo pagalbos šauksmas, liejasi ašaros.
Neretai šioje vietoje mėtosi tuščios piniginės.
Net 12 metų ginčijosi teismuose
Mažoji urmo bazė įsikūrusi 1952 metais statytos Kauno materialinio techninio komiteto tiekimo bazės padalinio teritorijoje.
Sovietmečiu šioje vietoje buvo kaupiamos kultūrinės ir ūkinės prekės, motociklų atsarginės detalės, kurios buvo tiekiamos į Kauno vaikų darželius, įvairias įstaigas ir organizacijas. Dalį prekių buvo galima įsigyti ir atvykus į bazę.
Po nepriklausomybės pastatai buvo privatizuoti. Pagrindiniu akcininku tapo sovietmečiu šios bazės direktoriumi buvęs dabartinis bendrovės „Stotis“ vadovas G. Janonis. Jam priklauso 98,5 proc. akcijų.
Nedidelę dalį akcijų šioje vietoje turi šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis prieštaringai vertinamas verslininkas Saturnas Dubininkas – Satas. Kaunietis prieš kelerius metus spaudoje tvirtino, jog šios prekybos bazės likimas jo visiškai nedomina, o akcijas vyras gali bet kam padovanoti, nes jos jam nereikalingos.
12 metų bazės savininkai teismuose kovojo dėl 52 arų sklypo teritorijos detaliojo plano patvirtinimo. Ginčų kilo dėl šalimais grąžinto namo sklypo teisinės registracijos. 2007 metais pasibaigus teismų maratonui, teisiniai dokumentai buvo baigti tvarkyti, patvirtintas detalusis planas. Nuo tada prekyvietę buvo imtasi tvarkyti ir atnaujinti. Darbai keleriems metams buvo pristoję dėl sunkmečio.
