Klaipėdos uostas 2012-uosius baigia ir pilnėjančiu iždu dėl rinkliavų iš įplaukiančių laivų bei pamažu, tačiau stabiliai didėjančios krovinių apyvartos.
Premijos – ir vadovams
Uosto direkcija per šiuos metus iš veiklos planavo surinkti 155 mln. litų pajamų, tačiau jau dabar aišku, kad bus surinkta daugiau – apie 160 mln. litų. Sąnaudos bus mažesnės nei tikėtasi – vietoj planuotų 95 mln. litų, išleista 8 mln. litų mažiau. Pelno rodikliai taip pat džiuginantys. Šiemet tikėtasi surinkti 62 mln. litų, tačiau bus surinkta iš viso beveik 74 mln. litų.
Prieš kelias savaites Uosto direkcijos valdyba paskirstė įmonės pelną ir pritarė, kad dalis jo būtų skirta tradicijai pratęsti – metų pabaigoje darbuotojus apdovanoti premijomis. Šiuo metu Uosto direkcijoje dirba apie pustrečio šimto darbuotojų. Beveik visiems jiems skirtos solidžios sumos, kurios, neoficialiais duomenimis, siekia apie 90 proc. mėnesinio atlyginimo. Premijos skirtos ir direktoriams, kurių vidutinė alga siekia daugiau kaip 11 tūkst. litų. Premijos pagal nuostatus negauna tik generalinis direktorius. Jo pareigas trejus su puse metų ėjęs Eugenijus Gentvilas nėra jos gavęs nė kartą. Laikinoji vadovė R. Mušeckienė užtikrino, jog premijos negavo darbuotojai, turintys bent vieną drausminę nuobaudą ar įtariami dalyvavę grobstant degalus iš laivų. Skandalas dėl to kilo šią vasarą, tyrimas nėra baigtas.
Planuoja dar didesnį gylį
Beveik pusę šiųmečio pelno Uosto direkcija turėjo sumokėti dividendų pavidalu į valstybės biudžetą, kaip numato įstatymas. Gruodžio 6 dieną iš savo sąskaitos valstybės įmonė pervedė 34 mln. 194 tūkst. litų. Nueinančioji Vyriausybė nutarimu buvo patvirtinusi, kad nuo kitų metų Uosto direkcija į valstybės biudžetą turės mokėti mažiau – tik ketvirtadalį pelno. Taip nuspręsta atsižvelgiant į Uosto direkcijos milijoninį indėlį statant būtiną infrastruktūrą būsimajam suskystintųjų gamtinių dujų terminalui. Uosto vadovai teigė, jog dėl šiemet valstybei atiduotos solidžios pelno dalies teks koreguoti investicinius planus, o tai gali sumažinti Klaipėdos uosto konkurencines galimybes ateityje.
Tačiau bus tęsiami jau pradėti darbai. Vasarą turi būti baigtas istorinis laivybos kanalo gilinimas. Iki šiol jau iškasta beveik 3 mln. kubinių metrų grunto, iš viso planuojama iškasti 4,5 mln. Darbų, kuriuos atlieka Olandijos kompanija „Van Oord Dredging“, vertė – 107 mln. litų. Jau kitą vasarą uosto kanalo gylis sieks 14,5 m, plotis – 150 m. Bus suformuotas dar vienas laivų apsisukimo ratas. Šiuo metu gilinimo darbai vykdomi Malkų įlankoje, planuojama išgilinti ir akvatorijos dalį ties Kiaulės nugaros sala. Tai padaryti Uosto direkcija įpareigota dėl šioje vietoje numatyto statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.
Kol tebevyksta gilinimo darbai, Uosto direkcija jau nagrinėja galimybes gilinti akvatoriją iki maksimalaus – 16 m gylio. Tada uostas galės priimti didžiausius -„Post-Panamax“ tipo laivus.
Krovinių nemažės
Šiuo metu uoste veikia 23 specializuoti terminalai, netrukus bus atidaryti dar keli krovos kompanijoms „Bega“ ir „KLASCO“ priklausantys terminalai, laukiama ir būsimojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo veiklos pradžios. Visa tai, neabejojama, padės pritraukti dar daugiau krovinių. Pasak Rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, realią naudą greičiausiai bus galima pajusti ne kitais, o dar kitais metais.
Intensyviai rengiamasi atstatyti Šventosios uostą. Jau parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, derinamas detalusis planas. Projektas, kurio vertė siekia 230 mln. litų, bus iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Optimistiškai į kitus metus žvelgti leidžia ir jau pasirašytos sutartys su baltarusiškų trąšų gamintojais. Baltarusiški kroviniai jau dabar sudaro apie trečdalį visų Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių.
Šių metų krovos rezultatai nuo rekordinių 2011 metų atsilieka maždaug 4 proc. Planuojama, jog metų pabaigoje bendras rezultatas sieks 35, 3 mln. tonų. Tai 1,3 mln. mažiau nei pernai. Kitąmet laukiama sėkmingesnių metų – iš viso perkrauti 36 mln. tonų.