Defliacija Švedijoje užregistruota pirmą kartą per trejus
metus. Vartotojų kainos sumažėjo dėl smukusios Švedijos eksporto
paklausos kitose Europos šalyse.
Be to, kainų dinamikai įtakos galėjo turėti sustiprėjusi
Švedijos krona, kuri priklauso aktyvams, į kuriuos linkstama
investuoti ekonominio nestabilumo metais. Švedijos krona perkama
lygiai taip pat aktyviai kaip Šveicarijos frankas ar Japonijos jena.
Investuotojai perka kronas, tikėdamiesi gerų Švedijos
ekonomikos plėtros rezultatų. Šiais metais, kaip prognozuoja
Europos Komisija, Švedijos ekonomika išaugs 1,1 proc., tuo tarpu
visoje ES prognozuojamas 0,3 proc. BVP nuosmukis.
Be to, Tuo metu, kai daugumoje ES šalių auga valstybės skola,
Stokholmo įsiskolinimas mažėja. Šių metų spalį „Die Welt“ rašė, kad
iki 2015 metų Švedijos valstybės skola turėtų susitraukti iki 31,2
proc. BVP (praėjusiais metais įsiskolinimas siekė 38,4 proc. BVP).
Dar vienas teigiamas veiksnys yra prekybos balanso perteklius.
Ir nors defliaciją gyventojai sutinka su džiaugsmu, kainų
nuosmukis pražūtingas ekonomikai. Nacionalinės valiutos stiprėjimas
ir defliacija turi neigiamos įtakos šalies eksportuotojams, dėl to
gali pablogėti situacija darbo rinkoje. Dėl mažėjančių kainų
ilgainiui gali sulėtėti ekonomikos augimas.