Dėl pirmojo šios sąjungos etapo – bendros bankų priežiūros - šią savaitę susitarė ES finansų ministrai.
Kuo greičiau susitarti reikia ir dėl antrojo etapo – bankų rekapitalizavimo. Tikimasi, kad jis bus įmanomas jau pirmajame 2013 m. pusmetį.
„Nuspręsta, kad 2013 m. pabaigoje jau turi būti susitarta ir dėl trečiojo etapo - indėlių draudimo sistemos. Vadinasi, 2014 m. turi būti susitarta dėl visų trijų bankų sąjungos elementų“, - penktadienio naktį teigė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.
Apsispręsta, kad sunkūs politiniai sprendimai, kuriems gali reikėti ES sutarčių keitimo, bus atidėti iki 2014 m., kai bus išrinktas naujas Europos Parlamentas ir darbą pradės naujos sudėties Komisija.
Prieš paskutiniąją šių metų vadovų tarybą kalbėta, kad kai kurios ES narės prie derybų stalo mėgins pasiekti sprendimą ir dėl vadinamojo euro zonos biudžeto – finansinio instrumento, galinčio padėti sunkumų kamuojamoms bendrą valiutą turinčioms šalims.
Tačiau šis pasiūlymas kelia euro grupei nepriklausančių šalių pasipriešinimą. Baiminamasi, kad naują finansinę priemonę kuriančios euro zonos šalys mėgins mažinti įnašus į bendrą ES biudžetą.
„Kol nesusitarta dėl daugiametės perspektyvos, apie šį tik euro zonai skirtą instrumentą neturi būti kalbama“, - žurnalistams teigė F. Hollande`as.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad apie atskirą euro zonos biudžetą galima kalbėti tik po 2014 – 2020 metų ES biudžeto patvirtinimo, dėl kurio derybos numatytos 2013 m. pradžioje.
Ji užsiminė, kad bendrą valiutą turinčių šalių piniginis fondas galėtų siekti 10 – 20 mlrd. eurų.
ES šalių sutarimas dėl bankų priežiūros geriau apsaugos Europos ir Lietuvos ekonomiką nuo galimų sukrėtimų ateityje - prezidentė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
teigia, kad Europos Sąjungos šalių vadovų sprendimas sukurti
vieningą bankų priežiūros mechanizmą ateityje leis geriau
apsaugoti geriau apsaugos Europos ir Lietuvos ekonomiką nuo galimų
sukrėtimų.
Pasak prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, mechanizmas dėl
kurio sutarta Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos
posėdyje pirmiausia bus taikomas euro zonos valstybėms, tačiau prie
jo prisijungti galės ir euro neįsivedusios šalys.
„Prezidentė pažymėjo, kad sprendimas dėl vieningos
priežiūros yra svarbus žingsnis bankų sąjungos sukūrimo link.
Pasiektas sutarimas padės greičiau spręsti euro zonos finansines
problemas, kurios daro poveikį ir Lietuvos ekonomikai bei geriau
apsaugos nuo galimų sukrėtimų ateityje“, - teigiama pranešime.
Prezidentūros teigimu, kuriant bendrą bankų priežiūros
sistemą Lietuva siekė, kad būtų išvengta diskriminacijos tarp
eurą įsivedusių ir jo neturinčių šalių.
„Pasiektas kompromisinis sutarimas atsižvelgia į Lietuvos
anksčiau keltus klausimus, kiek tai leidžia ES sutartis“, -
cituojama D.Grybauskaitė.
Europos centrinis bankas perims mechanizme dalyvaujančių šalių
bankų priežiūrą po to, kai tam bus praktiškai pasirengta.
Ateityje dar turės būti nuspręsta dėl bendros indėlių
draudimo bei probleminių bankų gaivinimo ir pertvarkos sistemų.
Šie prioritetiniai klausimai turėtų būti toliau svarstomi ir
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Vadinamasis Bendras priežiūros mechanizmas (SSM) galiausiai
sudarys sąlygas euro zonos gelbėjimo fondams tiesiogiai
rekapitalizuoti su sunkumais susiduriančius bankus, tokius kaip
žlugusieji Graikijoje ir Ispanijoje, kur sprogus nekilnojamojo turto
„burbului“ liko virtinė „blogų“ paskolų.
Kai kurios ne euro zonos šalys nuogąstavo, kad bankų
priežiūrą patikėjus Europos centriniam bankui, ne euro zonos
šalys bus ignoruojamos priimant sprendimus.