Klaipėdietis Linas Žutautas rado atsakymą – sukauptus keliasdešimt tūkstančių litų jis investavo į briliantą. Vairuotoju dirbantis ir ekonominio išsilavinimo neturintis vyras džiaugiasi suspėjęs laiku iš banko „Snoras“ atsiimti savo pinigus.
Gavęs pasiūlymą įsigyti brangakmenį, svarstė pusmetį, ieškojo informacijos ir tarėsi, ar tai daryti verta. Dabar jis tikras - bet kurią dieną nusprendęs jį parduoti, gautų pelno, o pavojus vienas - briliantą netyčia pamesti.
Tačiau investicijų ekspertai perspėja: visas santaupas skirti deimantams pernelyg rizikinga, o raginimai pirkti ir nedidelės vertės briliantus gali reikšti, jog netrukus jų kaina kris.
L. Žutautas neturėjo jokios investavimo patirties – kurį laiką santaupas tiesiog laikė banke. Tad išgirdęs apie galimybę įsigyti briliantą, tik patraukė pečiais.
Neturint elementarių finansinių žinių, užkibti ant sukčių jauko lengva, tad klaipėdietis, per plauką nepraradęs savo indėlio žlungančiame „Snoro“ banke, tokio pavojaus patirti nebenorėjo.
Vyras nusprendė neskubėti ir įsitikinti, jog šis mūsų šalyje dar visai naujas investavimo būdas yra patikimas.
Rizika - minimali?
Klaipėdietis įsigijo pusantro karato šlifuotą deimantą, kurio tikrumą liudija Tarptautinio gemologijos instituto išduotas sertifikatas. Per vienerius metus šis brangakmenis pabrango apie 12 proc. ir dabar kainuoja apie 42 tūkst. litų.
Bet kurią akimirką jis gali parduoti šį akmenį laisvojoje rinkoje arba tam pačiam pardavėjui, iš kurio ir nupirko. Jis mano, jog bet kuriuo atveju jis nepraras nė vieno investuoto lito.
L. Žutautas, kaip ir visi, turintys įsigiję briliantų, rizikuoja tuo, jog gali būti apvogti arba brangų akmenį netyčia pamesti.
Kodėl verta investuoti į briliantus?
„Tai kiečiausias akmuo planetoje, jis nesuduš nukritęs, nesusibraižys, nesuges, jam nieko nenutiks, jei įkris į vandenį, net gaisro metu jis liktų nepažeistas, nes deimantas dega 1400 laipsnių temperatūroje.
Norint jį sudaužyti, tektų nebent padėti ant geležinkelio bėgių ir gerokai pamojuoti kūju, kad brangakmenis skiltų“, - aiškino šiuo investavimo būdu susidomėjęs ir jį mūsų šalyje populiarinantis klaipėdietis verslininkas Petras Zykas.
2004-aisiais jis su sūnumi išvyko į Čekiją. Savo finansines žinias kelerius metus gilino dirbdamas su šios šalies bankais, draudimo kompanijomis.
„Vykdamas ten tikėjausi rasti idėjų, kurias galėčiau parvežti į Lietuvą ir čia pritaikyti. Mano tikslas buvo rasti nišą, kuri dar neužpildyta. Investicija į briliantus – viena tokių, tai tarsi uždrausta tema, kuria net kalbėti baugu“, - pastebėjo mažmenine prekyba užsiimantis verslininkas.
Investicija - su rūpesčiais
Investicijos į briliantus, ekspertų teigimu, turi ir privalumų, ir trūkumų.
"Briliantas pats savaime neduoda grąžos. Kiek uždirbsi, priklausys tik nuo kainos pokyčių rinkoje. Antra, brangakmenių rinka yra gana uždara ir monopolizuota, joje kiekvienas negali dalyvauti. Ar ją galima pavadinti skaidria? Juk kiekvienas brangakmenis skirtingas.
Auksas daugiau ar mažiau visur vienodas, o briliantai turi specifinių bruožų. Tad eiliniam piliečiui sunku nustatyti, ar jo vertė tokia, apie kokią jam pasakojama. Norėdamas tuo įsitikinti, jis turi ieškoti ekspertų, o tai papildomos kliūtys ir išlaidos“, - komentavo bendrovės „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Donatas Frėjus.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad briliantą būtina apsaugoti nuo vagystės. Jį galima laikyti namie, tačiau tai nėra labai saugu. Saugojimas banko seife – nepigi paslauga.
„Nesakyčiau, jog briliantas yra tas daiktas, į kurį verta sudėti visus pinigus, tai gali būti nebent vienas iš investavimo būdų“, - sakė investicijų ekspertas.
Brokuotus parduoda lyg gerus
Brilianto kainą lemia pagrindiniai keturi parametrai - svoris, skaidrumas, spalva ir šlifavimo kokybė. Specialistų teigimu, iš visų iškastų deimantų tik apie 2 proc. pasiekia investuotojus, nes keturi penktadaliai šio brangakmenio naudojama pramonėje ir tik likusi dalis – papuošalų gamyboje.
Daugelis nusprendusiųjų savo santaupas skirti investuojant į brangakmenius, įsigyja juvelyrinių dirbinių. Tačiau dažnas iš jų negali būti tikras, jog nusipirko tikrą, gamtoje iškastą akmenį.
P. Zyko teigimu, daugelis mūsų šalyje veikiančių juvelyrikos dirbinių salonų savininkų neturi tai liudijančių dokumentų. Esą Lietuvos prabavimo rūmų turima įranga negali nustatyti visų tikro deimanto ypatybių.
Ieškantys tikro ir vertingo brilianto, jo manymu, turėtų reikalauti Tarptautinio gemologijos instituto sertifikato. Šis dokumentas neva užtikrina, kad pinigai investuoti saugiai, o parduotas briliantas leis uždirbti.
„Visiems sakau – jei norite pinigus paleisti vėjais, pirkite briliantus iš bet ko. Jei norite tikro daikto, reikalaukite sertifikato. Juos išduoda pagal Pasaulinės gemologijos laboratorijos nustatytus standartus. Plika akimi nepatikrinsi, o Lietuvoje specialistai neturi įrangos, kuri leistų nustatyti, ar teisingai nušlifuotas deimantas“, - patarė P. Zykas.
Anot jo, rinkoje daugybė brokuotų akmenų, kurie turėjo būti susmulkinti į pudrą, tačiau yra parduodami už didelę kainą, lyg būtų tikri briliantai. Šiandien Lietuvoje galima nesunkiai įsigyti akmenuką be sertifikato už 10 kartų mažesnę kainą.
"Juvelyras pasakys, kad blizga teisingai, o juk daugeliui nieko daugiau ir nereikia – kad žėrėtų. Daugybė žmonių nešioja papuošalus su briliantais neturėdami jokių jų dokumentų. Esu tikras, kad juos visus apgavo.
Nė vienas parduotuvės savininkas, pas kuriuos lankiausi, nebuvo sertifikato akyse regėjęs. Tai klientų apgaudinėjimas vidury baltos dienos, nors ir patys savininkai greičiausiai buvo apgauti“, - neabejojo į briliantus investuoti raginantis verslininkas.
Vertę nustato Lietuvos prabavimo rūmai
Juvelyrai nelinkę deimantų išskirti kaip brangenybės, kurios vertė yra pastovi. Jų vertė rinkoje kinta taip pat, kaip aukso. Esą jeigu kas imtų gaminti sintetinį auksą, netrukus jo vertė kristų.
„Jeigu didžiausias deimantų tiekėjas pasaulyje, kompanija „De Beers“, atidarytų savo saugyklas ir į rinką paleistų visus brangakmenius, šie voliotųsi gatvėje be jokios vertės“, - teigė juvelyrikos meistras Arūnas Krutkevičius.
Jo manymu, investuoti verta į ne mažesnius kaip 3 karatų briliantus. Tai ilgalaikė investicija, kuri atsipirktų nebent po 10 ar 15 metų, jeigu šių brangakmenių kaina rinkoje kiltų.
„Dabar pasaulyje stabilumo nėra, nežinai, gal kada nors kepalas duonos bus didesnis turtas nei kibiras briliantų, kaip per Leningrado blokadą. Žinoma, jeigu turi atliekamą milijoną, gali įsigyti didelį deimantą, kada nors už jį gausi, jeigu ne tiek pat, tai bent 900 tūkstančių, vis šis tas“, - kalbėjo A. Krutkevičius.
Juvelyras nesutiko su teiginiu, kad mūsų šalyje parduodami daugiausiai brokuoti brangakmeniai. Lietuvos prabavimo rūmai jų vertę nustato savo laboratorijoje, kurioje dirbama su naujausia įranga, tad šios įstaigos išduodamais sertifikatais abejoti nėra pagrindo.
Pirkėjams trūksta žinių
Deimantai šlifuojami pagal labai griežtus reikalavimus, briaunos turi būti matematiškai tikslios. Pavyzdžiui, kūgio formos brangakmenis privalo turėti 57 lygias plokštumas. Tik tada jis šviesos spindulį atspindi visomis vaivorykštės spalvomis ir atskleidžia savo grožį.
Net menkiausias nukrypimas nuo galiojančių matmenų reikalavimų mažina brilianto vertę, o tuo pačiu ir kainą.
Kiekvienas tikras briliantas turi savo indeksą, kuris nustatomas pagal visus parametrus. Pasaulyje nėra dviejų vienodų briliantų.
Investuoti į briliantus, anot, P. Zyko, visiškai saugu, nes šių brangakmenių kainą rinkoje nuolat kyla. Taip yra dėl to, kad pasaulyje sparčiai senka deimantų atsargos, naujų radimviečių nėra.
Dažniausiai patariama įsigyto brilianto neparduoti bent 5 metus, tada grąža būna didžiausia.
Paklaustas, ką patartų santaupų turinčiam, bet rizikuoti bijančiam žmogui, P. Zykas atsakė: “Protingiausia pinigus išskirstyti į kelis investicinius krepšelius, tarkime, dalį investuoti į vertybinius popierius, kitą – į auksą, trečią – į briliantus. Net pačiu blogiausiu atveju be nieko vis tiek neliktum, ar ne?”
Investicijų klausimais konsultuojantis D. Frėjus prisipažino išsamiau nesidomėjęs investavimu į brangakmenius, tačiau masiškas mažiausios vertės deimantų pirkimas ir skatinimas tai daryti gali reikšti, kad netrukus briliantų vertė rinkoje kris.
Tokias prielaidas gali patvirtinti ir vis plačiau įrankių ir prietaisų gamyboje naudojami dirbtiniai deimantai. Laboratorijose kuriami, jie savo savybėmis nė kiek nesusileidžia tikriems, iškastiems šachtose, tačiau jų kaina mažesnė. Tad prognozuojama, jog ateityje pagaminti deimantai bus paklausesni vien dėl prieinamos kainos.
Tarkime, sužadėtuvių žiedą papuošti bespalviu dirbtiniu deimantu, kuris vizualiai niekuo nesiskiria nuo natūralaus, kainuos maždaug trečdaliu pigiau.
