Skirtingai nuo kitų atstatytų arba atstatomų dvarų Lietuvoje šis dvaras atgaus pirmapradę savo paskirtį.
„Tai bus ne muziejinis, ne reprezentacinis ar poilsinis objektas. Tai bus ūkis, koks ir buvo prieš maždaug 500 metų. Iš ūkinės veiklos šis dvaras turės išsilaikyti ir plėstis“,- pasakoja Ilzenbergo dvarvietės atstatymą projektavęs architektas Arūnas Skrolis.
Tarp dviejų ežerų, Ilgio ir Apvalaso, įsikūrusią Ilzenbergo dvarvietę sudaro 10 ha teritorija su dvaro rūmais, ūkiniais pastatais, parku, sodu, daržininkystės, paukštininkystės ir gyvulininkystės zonomis. Prie dvaro prisišliejusiuose dar 120 ha žemės naudmenų bus vykdoma pati įvairiausia žemės ūkio veikla.
Artimiausiu metu Ilzenberge bus atstatyti 4 dvaro pastatai, dar keturi pastatai, išlaikant jų senąsias formas, bus pastatyti iš naujo. O vėliau bus pastatyti dar šeši nauji statiniai.
Dvaras yra tvarkomas privačiomis ir skolintomis lėšomis. Numatoma investicija sudarys apie 10 mln. Lt.
„Nesiekėme ES paramos, nes neradome ES programos, kuri leistų taip įvairiapusiškai atstatinėti ir plėsti dvarą bei jo ūkį, o dalyvauti dešimtyje programų mums pasirodė – neefektyvu“,- sakė „Ilzenbergo dvaras“ savininkas Vaidas Barakauskas.
Ilzenbergo dvarą 1515 metais įkūrė Livonijos ordino vasalas Berndtas Kersenboickas. Jam leno teisėmis šioje vietoje priklausė 615 ha žemės ir dar 2234 ha žemės su valstiečiais. Iš archyvinių Rygos uosto duomenų matyti, kad Ilzenbergo dvare jau anuo metu buvo sėkmingai plėtojama ūkinė veikla.
Berndtas Kersenboickas per Rygos uostą prekiavo grūdais, sviestu, derva, prieskoniais ir kitais žemės ūkio produktais. Vėliau šį dvarą valdė Korfų, Zakenų ir bajorų von Orgies-Rutenbergų giminės.
Nuo 1896 metų iki pat dvaro nacionalizavimo 1940 metais jis priklausė lenkų bajorų Dimšų giminei, kuri giminiavosi su žymia Rumunijos Maiorescu šeima. Šiuo metu dvarvietę valdo „Ilzenbergo dvaras“.