Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pamažu artėja prie vakarietiškos. Jeigu analizuotume pasaulinę praktiką, tarkime, Vakarų Europą, JAV – dėl itin aukštų gyvenamojo būsto kainų ir didelio gyvenimo tempo, maži butai čia itin paklausūs. Jie - patogūs, funkcionalūs, atitinkantys visus šiuolaikinio žmogaus poreikius“, - lrytas.lt portalui sakė bendrovės „NT valdymo sprendimai“ direktorius Karolis Matulevičius.
Kitas mažo būsto privalumas - nedidelį, šiuolaikiškai įrengtą būstą pigiau išlaikyti, jis funkcionalesnis.
Be to, keičiasi mūsų gyvenimo įpročiai, tampame labiau europiečiais – daugelis jaunų, aktyvių, dirbančių žmonių siekia visada likti gyvenimo sūkuryje ir namo grįžta tik pernakvoti. Tokie pirkėjai renkasi butus kuo arčiau miesto centro.
„Europoje ir JAV mažo būsto sąvoka skiriasi nuo lietuvių požiūrio. Vakarų šalyse mažas būstas – tai 20 - 25 kvadratinių metrų butas.
Lietuvoje tokio dydžio butų šiuo metu nerasime, dažniausiai rinkoje vis dar siūlomi gerokai didesni – 40 kvadratinių metrų ploto, vieno ar dviejų kambarių butai. Mažesnio ir pigesni būsto paklausa Lietuvoje yra, tačiau pasiūla dar atsilieka.
Vis dėlto nedideli butai, tai jau nauja, sakyčiau, europietiška tendencija. Juk dar visai neseniai, po nepriklausomybės atgavimo, lietuviai statėsi milžiniškus namus, kuriuos vėliau teko griauti, nes tokio būsto išlaikymo kaštai buvo pernelyg dideli. Šiandien tendencija aiški – mažėjantis būsto plotas“, - tvirtino K. Matulevičius.
„Būsto ieškančiam žmogui vis svarbesnis tampa būsto funkcionalumas, o ne kvadratinių metrų skaičius. Pirkėjui itin aktuali šildymo kaina, kiti komunaliniai mokesčiai (jie turi būti kuo mažesni) būsto vieta.
Ryškėja ir poreikis saviraiškai, kūrybai ir, savotiškam, prestižui ar įvaizdžiui. Žmonės linkę pirkti būstą ten, kur buriasi panašius poreikius, gyvenimo būdą turintys žmonės, bendruomenė, - tvirtino projekto „Loft Town“ marketingo ir pardavimo skyriaus vadovė Lina Stasiukynienė. Anot jos, naujas galimybes atveria ir šiuolaikiškas išplanavimas: pavyzdžiui, dabar 54 kvadratinių metrų butas gali būti patogus, funkcionalus trijų kambarių būstas šeimai.
Šeima, auginanti vaikus, dažniau renkasi šiek tiek didesnį būstą arba ieško kotedžo, namo šalia miesto. Labai svarbi yra infrastruktūra. Naujakuriai nori, kad arti būtų mokyklos ir vaikų darželiai, vaikai rastų užsiėmimų.
Kiti žmonės perka pirmąjį savo būstą. Tai dažniausiai šiuolaikiški, jauni, dirbantys ir aktyviai socialiniame gyvenime dalyvaujantys žmonės, kurie renkasi miesto gyvenimą, kada ir darbas, ir pramogos būtų čia pat, kada būtų galima kiekvieną dieną gyventi miesto ritmu. Jie dažniausiai ieško mažo būsto miesto centre.
„Manau, kad šiuolaikinis žmogus yra tas, kuris yra ištrynęs ribą tarp darbo ir laisvalaikio. Tai yra šiek tiek kitoks gyvenimas nei įprasta.
Jeigu Vakarų Europoje, ypač pavasarį ar šiltuoju metų laiku, atkreipsite dėmesį į parkus, žaliąsias zonas ar pėsčiųjų gatves, tai pamatysite, kad net ir mažesniame mieste jie visi knibžda žmonių.
Pamažu ši tendencija ateina ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, Baltojo tilto pakrantė Vilniuje: prieš kokius penkerius metus ten žmonių visai nebūdavo arba būdavo labai nedaug, o dabar būriai susirenka.
Gedimino prospektas taip pat tampa vis gyvesnis. Kaune atgimsta senamiestis, Laisvės alėja“, - įspūdžiais dalijosi K. Matulevičius.
Šių metų būsto sandorių statistika rodo, kad spalio ir lapkričio mėnesį pagal nekilnojamojo turto pardavimus pasiektas prieškrizinis lygis. Žiemą pardavimai sulėtėjo, tačiau tai normalu – nekilnojamo turto rinka susijusi su sezoniškumu.
„Visų pirma, žmonės renkasi mažesnius būstus: didesnis būstas tampa nebereikalingas, nes tu jo funkcionaliai neišnaudoji.
Per krizę žmonės išmoko atsakingiau skolintis iš bankų, vertinti savo galimybes ir lūkesčius. Iš patirties galime teigti, kad maždaug pusė žmonių būstą perka gavę paskolą iš banko, o kita pusė - savo lėšomis, iš santaupų“, - sakė K. Matulevičius.
„Nekilnojamojo turto rinkoje jau nusistovėjo tam tikras kainų lygis ir žmonės nustojo laukti jų kritimo. Daugelis šiandien nekilnojamąjį turtą jau vėl vertina kaip gerą investiciją ir laukia kainų kilimo“, - mano L. Stasiukynienė.
K. Matulevičius įsitikinęs, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama miesto centrui.
„Jeigu vertintume Vakarų Europos pavyzdžius, visas gyvenimas virte verda būtent centre. Gyventi miesto širdyje yra prestižo ir įvaizdžio klausimas. Manau, kad ir Lietuvoje šiuolaikiškas, ambicingas, jaunas žmogus - nebūtinai jaunas savo amžiumi, bet ir dvasia - norės gyventi miesto centre, rinksis tą būstą, kuris atitiktų jo poreikius ir galimybes, būtų funkcionalus ir patogus“, - sakė K. Matulevičius.
Tikėtina, kad nedidelio šiuolaikiškai įrengti būsto poreikis augs, o jo plotas mažės ir artės prie vakarietiškojo. Dalis rinkos išliks tradicinė „lietuviška“ - namas ar kotedžas priemiesčiuose pritaikytas daugiau šeimos poreikiams.
