Kam verslininkui reikalingas 55 metrų ilgio tiltas per upę ir iki jo vedanti 117 metrų ilgio gatvė?
Juk gelžbetoninio tilto priežiūrai ir gatvės duobėms asfaltuoti reikia nemažai lėšų, o naudos iš šių objektų – lyg ir jokios.
Gali apmokestinti važiavimą
Šventojoje sveikatingumo centrą valdanti bendrovė „Energetikas” atkakliai siekė tiltą įsiteisinti savo vardu – šiemet pavyko tai padaryti.
Daugiau nei pusketvirto milijono litų vertės gelžbetoninis tiltas su gatvės dalimi Registrų centro buvo įregistruotas kaip bendrovės „Energetikas” nekilnojamasis turtas.
Įdomiausia, kad tiltas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas be privalomo įrašo apie visuomenės teisę nevaržomai juo naudotis.
Anapus upės yra ne tik „Energetiko” vasaros poilsio bazė, bet ir privatiems asmenims priklausantys poilsio nameliai, Šventosios valstybinio uosto krantinės.
Bet toks įrašas Nekilnojamojo turto registre privačiai įmonei suteikia teisę pačiai spręsti, ką praleisti per tiltą, arba apmokestinti važiavimą ar ėjimą juo.
Tiltas tapo bendrovės turtu
Pagal Kelių įstatymą, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės bei kelio statiniai nuosavybes teise priklauso savivaldybėms.
Bendrovės „Energetikas” valdybos pirmininkas Gintautas Matulevičius aiškina, kad tiltas Palangos savivaldybei niekuomet nepriklausė: „Jeigu miestas nori, gali jį iš mūsų pirkti.”
Energetikų poilsio bazę su Šventosios miesteliu jungiantį tiltą 1970 metais pastatė tuometė valstybinė įmonė „Lietuvos energija”.
Po to tiltas atiteko 1997 metais energetikų įmonių įkurtai bendrovei sveikatos centrui „Energetikas”.
Prieš 10 metų įmonės akcijų paketą privatizavo G.Matulevičiaus vadovaujama privati bendrovė „Akordas”.
Taip tiltas pateko į privačias rankas.
Prieš tai valstybinėms įmonėms priklausiusiai bendrovei „Energetikas” vadovavęs Juozas Skripka pasakojo, kad tuomet specialiai tilto neregistravo savo vardu, nes vis tikėjosi, jog jį perims savivaldybė.
Tačiau Palangos valdžia kratėsi tuomet rimto remonto reikalingo tilto.
Kaltųjų ieškos STT
Tiltą ir dalį gatvės norėdamas įsiteisinti savo vardu praėjusiais metais „Energetikas” kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tiltas ir dar keletas objektų bendrovei priklauso nuosavybės teise.
Tačiau dviejų instancijų teismai tokį bendrovės prašymą atmetė.
Tiltą ir gatvės dalį įregistravusiai valstybės įmonei Registrų centrui pakako 1997 metų turto priėmimo ir perdavimo akto bei sudarytos objektų kadastrinės bylos.
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius paaiškino, kad servitutas registruotam susisiekimo įrenginiui galėjo būti nustatomas tik savininko iniciatyva.
Gindama viešąjį interesą Klaipėdos apygardos prokuratūra ruošiasi prašyti teismo panaikinti tilto registraciją privačios įmonės vardu. Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinsis, ar dėl galimai neteisėtos savivaldybei turėjusio priklausyti turto registracijos nėra valstybės tarnautojų kaltės.
Vartai į kotedžų kvartalą
Vytautas Korsakas, Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas:
„Tiltas per upę ir dalis gatvės iš pat pradžių negalėjo tapti privačios bendrovės nuosavybe.
Manau, kad dabar atsiradęs begalinis noras tiltą įteisinti privačios įmonės vardu yra didesnio plano dalis.
„Energetikas” teismui yra apskundęs Palangos bendrąjį planą ir reikalauja, kad jame būtų pažymėti kopose esantys bendrovės laikini mediniai poilsio nameliai.
Tai padarius nebeliktų kliūčių prie jų formuoti atskirus žemės sklypus.
Juos pelningai pardavus prie pat jūros atsirastų privačių kotedžų kvartalas.
Jo vertė dar labiau išaugs, jei vienintelis susisiekimas su juo bus tik per privatų tiltą, kuris kitiems taps neprieinamas.”
