Tokį liūdną pranešimą artėjant Kalėdoms atsiuntė „Volvo Ocean
Race“ paraiškų komandos vadovas Knutas Frostadas. Išsamesnė
informacija, kokios priežastys tai lėmė, kuris iš 15 uostų laimėjo
šį konkursą, bus atsiųsta jau po Naujųjų metų, rašo VE.lt.
Klaipėdos savivaldybė planavo 2015 ar 2018 metais tapti
prestižinės regatos „Volvo Ocean Race“ finišo uostu. Miesto Taryba
pritarė tam, kad būtų sumokėtas 5 mln. Lt mokestis. Tokios regatos
priėmimo išlaidos būtų siekusios iki 12 mln. Lt.
Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui tokia žinia nebuvo
absoliučiai netikėta.
„Manau, kad didelis mūsų pasiekimas yra jau tai, kad dalyvavome
tame konkurse. Miesto vardo garsinimas ir paraiškos pateikimas -
rimtas rezultatas. Deja, mūsų finansinis pasiūlymas nebuvo
adekvatus ambicijoms ir realioms galimybėms. Jeigu jis būtų buvęs
triskart didesnis, galbūt būtų pavykę įtikinti renginio
organizatorius, kad Klaipėda sugebėtų organizuoti „Volvo Ocean
Race“ priėmimą.
Bus ir liūdinčių, ir apsidžiaugusių, kad uostamiesčiui nereikės
mokėti tiek pinigų. Vis dėlto manau, kad šiuo savo noru Klaipėda
įsmeigė dar vieną gairelę į pasaulio miestų, pajėgių organizuoti
didžiulius renginius, žemėlapį“, - sakė Klaipėdos meras.
Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir
turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Šidlauskienė irgi
nesistebi, kad paraiška atmesta. Ji nuo 1993 metų dalyvavo
bandymuose prisikviesti „The Tall Ships Races“ regatą. Reikėjo daug
dirbti 15 metų, kol pagaliau tai įvyko. O dėl „Volvo Ocean Races“
regatos užsukimo į Klaipėdą pradėta dirbti tik šiemet.
„Nėra ko norėti, konkurencija buvo didžiulė. Regatos priėmimui
reikia labai daug pinigų, tačiau jai užsukus jie sugrįžta
dešimteriopai“, - sakė I. Šidlauskienė.
Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas Raimundas Daubaras
mano, kad Klaipėda turėjo šansų laimėti konkursą vien dėl to, kad
šioje regatoje dalyvauti ketino Lietuvos laivas ir įgula. Anot jo,
vis dėlto įtakos turėjo ir finansiniai įsipareigojimai regatai.
Daugybė uostų buvo pasiryžę mokėti didžiulius pinigus, nes toks
renginys - milžiniška vertė ir šaliai, ir uostui.
Pasak R. Daubaro, Klaipėda pateikė tokį finansinį pasiūlymą,
kokį sugebėjo tuo metu. Koją pakišo rinkimai ir naujos Vyriausybės
formavimas. Jo manymu, jeigu Vyriausybė būtų turėjusi laiko,
suteikusi finansinę paramą ir Klaipėdos savivaldybė nebūtų buvusi
palikta viena, rezultatas galbūt būtų buvęs kitoks.
„Vienai Klaipėdos savivaldybei pakelti tokį biudžetą buvo labai
sunku. Tačiau ji nusipelnė pagyrimo, kad ryžosi praeiti pirmą
atrankos etapą, kad ėjo iki galo, kad nusprendė skirti pasaulio
mastu mažas, o Lietuvos - labai dideles lėšas. Džiugu, kad
Klaipėdos savivaldybė turėjo politinio ryžto pažangiai mąstyti“, -
sakė R. Daubaras.
Dabar galima bandyti prisikvieti šią regatą 2021 metais, kuriai
pasirengimas prasidės, ko gero, 2018-aisiais.