Šiuo metu naujajame turguje kilogramo stintų kaina svyruoja nuo
10 iki 15 litų. Pigiau įvertintos sušaldytos ir pavadintos
„latviškomis“. O brangesnės esą sugautos ties Lietuvos pakrante ir
yra visiškai šviežios. Būtent jos yra mieliau perkamos.
Iki šiol vyravo mitas, kad mūsų šalies jūros priekrantėje
sugautos stintos yra didesnės ir, savaime suprantame, skanesnės. O
„latviškosios“ esą kur kas smulkesnės.
Klaipėdietis žvejys Algirdas Aušra šaiposi iš tokių prietarų.
„Kuo skiriasi stintos, sugautos kur nors prie Šventosios
krantų, nuo stintų, sugautų vos už kelių kilometrų į šiaurę, ties
Pape? Manau, kad niekuo. Tai tų pačių žuvų rūšis. Tik vienos prieš
nerštą Nemuno žemupyje kažkodėl būriuojasi ties Lietuvos krantu, o
kitos neršia Latvijos upėje. Štai ir visas skirtumas“, - aiškino A.
Aušra.
Šiuo metu yra pats stintų žvejybos sezonas, kuris tęsiasi nuo
lapkričio pabaigos iki vasario-kovo.
Tačiau kai kurie priekrantės žvejai nepraleidžia progos
pasiskųsti, kad laimikis labai menkas. O dažniausiai jo išvis
nepavyksta sugauti. Palangos žvejys Viktoras skundėsi, kad šiuo
metu Palangoje stintomis nė nekvepia.
„Jei nėra šių žuvų kvapo, vadinasi, nėra ir pačių žuvų“, - sakė
žvejys.
Užtat Klaipėdos priekrantės žvejys Mindaugas Kulakauskas
laimikio stoka nesiskundė.
„Nelabai daug pagauname, tačiau vis tiek tai kur kas daugiau
nei prieš dvejus trejus metus. Tuomet visi skundėmės, kad stintų
išvis nebeliko. Šiemet situacija kur kas geresnė. Jei nepakiš kojos
nepalankūs orai, tai žuvų tikrai sugausime“, - „Vakarų ekspresui“
sakė žvejys.
Prieš dvejus metus priekrantės ir Nemuno deltos žvejai svaidėsi
kaltinimais, esą stintų pritrūko dėl oponentų veiklos. Rusnės ir
Šilutės žvejai kaltino klaipėdiečius, neva tie savo tinklais
užtveria kelią stintoms į Kuršių marias, todėl jos nebeatplaukia
neršti į Nemuną. Klaipėdiečiai kaltino konkurentus, esą stintas
gaudo pačiose nerštavietėse, o pilnus šių žuvų tinklus iš Nemuno
traukia net traktoriais. Esą todėl neliko mailiaus, iš kurio galėtų
užaugti suaugusios žuvys. Todėl buvo siūloma išvis uždrausti stintų
žvejybą per nerštą.
Galiausiai ir vieni, ir kiti rado bendrą priešą - latvius,
kurie stintas neva gaudo dideliais laivais traluodami tinklus. O
taip esą šių žuvų sugaunama kur kas daugiau nei statant tinklaičius.
Tačiau senesni žvejai aiškina, kad stintų populiacija gausėja
ir mažėja cikliškai, kas kelerius metus. Jei dvejus trejus metus
šių žuvų buvo sugaunama mažiau, tai šiuo metu laimikis turėtų
didesnis.
„Šių, nacionalinių lietuvių žuvų, tikrai nepritrūksime“, -
ramino žvejai.