Nuo investuotojų apgaudinėjimo siūlant jiems hipotekos obligacijas iki apgavysčių nustatinėjant tarpbankinę palūkanų normą LIBOR. Tokiomis nuodėmėmis apkaltinti bankai šįmet buvo priversti gerokai patuštinti savo sąskaitas.
Iš viso per 2012-uosius įvairių šalių finansų rinkų prievaizdai bankininkams paskyrė daugiau nei dešimtį milžiniškų baudų, kurios svyravo nuo 100 milijonų iki 1,9 milijardo JAV dolerių.
Bankai taip pat buvo priversti mokėti ir kelis milijardus dolerių siekusias kolektyvines kompensacijas.
Priminė praeities nuodėmes
Įdomiausia, jog didžioji dalis finansų įstaigų turėjo atsiskaityti už senas nuodėmes: nusižengimai užfiksuoti krizės metu ar netgi gerokai anksčiau – 2005–2008 metais.
Tai paaiškinti nesudėtinga: tokie milžiniškos apimties tyrimai paprastai vyksta labai ilgai, nustatyti kaltininkus ne visuomet būna lengva.
Kita vertus, pasikeitė ir visuomenės bei politikų nuomonė bankų atžvilgiu.
„Daugelyje taupyti ėmusių valstybių auga ir žmonių, ir valdžios spaudimas bankams.
Gyventojai mato, kaip po krizės uždaromos bibliotekos, mokyklos, netgi ligoninės, ir dėl to kaltina būtent finansų sektoriaus atstovus.
Todėl bankininkai verčiami sumokėti už praeities nuodėmes.
Visuomenė nori matyti, kad jie irgi kenčia”, – aiškino rinkos tyrimų bendrovės „Helvea” analitikas Timas Dawsonas.
Labiausiai pasipelnė JAV
Didžioji dalis bankams skirtų baudų nusėdo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai puiki galimybė šiai valstybei papildyti savo iždą.
„JAV sumokėtos baudos atitenka Finansų ministerijai, o ne nukentėjusiems klientams.
Galima manyti, kad taip savotiškai išreikalaujami mokesčiai, siekiant pagerinti prastą biudžeto padėtį”, – aiškino konsultacijų kompanijos „Mediobanka” ekspertas Chrisas Wheeleris.
Amerikoje pirmosios aukos paaiškėjo dar vasarį.
Tuomet bankai „JP Morgan”, „Bank of America”, „Wells Fargo”, „Citigroup” ir „Ally Financial” sutiko pakloti federalinei vyriausybei bei atskiroms valstijoms 5 milijardus dolerių.
Priežastis – nederamas elgesys su būsto paskolų nesugebančiais sumokėti klientais.
Beje, dėl to bendros pretenzijos bankams siekia net 25 milijardus JAV dolerių.
Tai antra pagal dydį reikalaujama kompensacija iš vienos srities atstovų Amerikos istorijoje (1998 metais valdžia sutarė su tabako koncernais, kad šie per 25 metus sumokės 206 milijardų dolerių baudą).
Šįmet JAV taip pat pateikė pretenzijas keliems vietos bei užsienio bankams dėl investuotojų bei valstybės apgaudinėjimo pardavinėjant hipotekos obligacijas. „Citigroup”, „Credit Suisse”, „Mizuho” ir „JP Morgan” už ramybę sumokėjo 707 mln. dolerių.
Brangus Irano šešėlis
Vis dėlto Vašingtonui paprasčiausia lupti pinigus iš tų bankų, kurie įtariami padėję Irano režimui. Mat baudos už tai auga lyg ant mielių.
Birželį Olandijos bankas „Ing” suplojo 619 milijonų dolerių, nes 1997–2007 metais per savo filialą Amerikoje pervedinėjo pinigus Kubai bei Iranui.
Už pagalbą Teheranui britų „Standard Chartered” per šiuos metus Amerikoje įkliuvo net du kartus: gruodžio viduryje paaiškėjo, jog jam, be vasarą jau sumokėtų 340 mln. dolerių, teks ištraukti dar 327 milijonus.
Tačiau šis rekordas išsilaikė vos vieną dieną, kol paaiškėjo, kad už tokią pačią nuodėmę ir paramą narkotikų karteliams bei teroristams Didžiosios Britanijos HSBC turės pakloti 1,92 mlrd. dolerių.
„Amerikiečiai dėl tokių baudų nusiteikę itin agresyviai. Tai suprantama. Pavyzdžiui, Londonas tikisi parduoti 4G mobiliojo ryšio licencijas ir iš to uždirbti 3,5 milijardo svarų (14,72 mlrd. litų). Tačiau tam reikia laiko.
O Vašingtonas susižėrė pustrečio milijardo dolerių paprasčiausiai nubaudęs bankus už pinigų plovimą”, – aiškino analitikas Ch. Wheeleris.
LIBOR skandalas netyla
Slapti sandėriai dėl tarpbankinių palūkanų normos LIBOR kai kam jau spėjo atsirūgti.
Pirmasis savo kaltę pripažino „Barclays”, JAV ir Didžiosios Britanijos rinkos reguliuotojams iš viso sumokėjęs 450 mln. svarų (1,89 mlrd. litų).
Likus vos savaitei iki Kalėdų už tą patį nusižengimą Šveicarijos bankas UBS, laikomas šios aferos sumanytoju, turėjo pakloti apie 1,5 milijardo dolerių.
Greičiausiai jau sausį arba vasarį paaiškės, kokia bauda bus skirta „Royal Bank of Scotland”. O JAV „Morgan Stanley” prognozuoja, kad LIBOR skandalo dalyviai iš viso turės sumokėti ne mažiau kaip 8,7 mlrd. dolerių.
Maža to, savo antimonopolinio tyrimo dar nebaigė Europos Komisija.
Jei jos sprendimas bus nepalankus bankams, LIBOR afera kiekvienam gali kainuoti net iki 10 procentų metų pelno.
Nubaustieji neketina nuleisti rankų
Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba irgi paskelbė apie rekordines baudas finansų rinkos dalyviams.
Už kartelio sudarymą keturios bendrovės iš viso turės sumokėti daugiau nei 57 mln. litų: SEB – 24,81 mln., „Swedbank” – 14,244 mln., DNB – 8,63 mln., jiems paslaugas teikusi saugos tarnyba „G4S Lietuva” – 9,438 mln. litų.
Visi trys bankai teigė pasirengę bylinėtis dėl šių baudų.