Arenų valdytojai su ilgesiu prisimena pernai vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą – ir pirmenybių metu, ir prieš jas nestigo nei šurmulio, nei lankytojų antplūdžio.
Baigiantis 2012-iesiems jie skaičiuoja kiekvieną renginį. Kiek labiau džiugina gruodis, mat šiuo metu vyksta daugiau renginių.
Didžiausiuose miestuose įsikūrusios arenos džiaugiasi ir keliais didesniais per metus koncertais, kai apsilanko tarptautinės žvaigždės. Tuo metu kitoms didžiausia paspirtis – sporto renginiai.
Panevėžio „Cido” arena
Milijonai. Iš ko laikosi Panevėžio „Cido” arena? Iš savivaldybės mokamo koncesijos mokesčio, reklamos, arenos nuomos, organizuojamų renginių. Pagal sutartį, per metus 2 mln. litų koncesijos mokestį mokanti miesto savivaldybė nemokamai gali surengti iki 20 renginių.
Kai kuriuos miesto politikus šiurpina koncesijos mokestis. Tačiau sutartis dėl jo sudaryta iki 2022 metų. Tad per 15 sutarties metų iš miesto biudžeto „Cido” arenai bus pervesta per 20 milijonų litų.
Operatorius dirba su 10 proc. marža. Numatyta 60 proc. antpelnio skirti savivaldybei, likusi dalis lieka valdytojui. Panevėžyje esanti „Cido” arena šiuos metus tikisi baigti su nedideliu, vos keliolikos tūkstančių litų pelnu.
Išskirtinumas. Bendrovės „Panevėžio arena” vadovas Dainius Visackas tvirtina, kad „Cido” galima drąsiai vadinti ne tiek pramogų, kiek sporto renginių arena.
„Arenoje esantis dviračių trekas yra masalas dviračių sporto atstovams. Tačiau jis trukdo pramoginių renginių ir koncertų žiūrovams, nes atskiria juos nuo atlikėjų”, – sakė arenos vadovas.
Po šiais metais Panevėžyje vykusio Europos dviračių treko čempionato areną treniruotėms jau rezervavo Rusijos ir Ukrainos dviračių treko rinktinės. Jos prisijungs prie čia kurį laiką jau besitreniruojančių Vokietijos, Čekijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir mūsų šalies dviratininkų.
Per metus „Cido” arenoje treniruotėms skiriama 210 dienų. Čia jau penktus metus treniruojasi krepšinio klubo „Lietkabelis” sportininkai, prieš rungtynes treniravosi nacionalinė moterų rankinio rinktinė.
2012 metais Panevėžio arenoje vyko net 6 tarptautinio lygio renginiai. Bendras renginių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo penktadaliu.
Trauka. Šiais metais „Cido” arenoje vykusius 78 renginius aplankė per 140 tūkst. žiūrovų.
Ypač populiarūs Panevėžyje buvo visai šeimai skirti „Tele bim bam” gimtadienio koncertai. Gruodžio viduryje pirmą kartą visą savaitgalį vyko kalėdinė mugė. Ją per tris dienas aplankė per 30 tūkst. žmonių.
Baigiantis metams arena rengiasi panevėžiečius pakviesti į Klaipėdos šokių kolektyvo „Žuvėdra” bei „Sel” gimtadienio koncertus.
Panevėžiečiai skundžiasi, kad jų miestą aplenkia garsūs užsienio atlikėjai, nors jų koncertams tinkama salė stovi tuščia. D.Visacko teigimu, Panevėžys nėra tas miestas, kuriame tokie koncertai būtų pelningi.
„Jei yra paklausa, būna ir pasiūla. Šiuo atveju Panevėžyje mažiausiai iš visų šalies miestų perkama bilietų į užsienio žvaigždžių koncertus”, – sakė „Cido” arenos vadovas.
Jo teigimu, Panevėžio žmonės mieliau eina į tokius renginius, kurių bilietas kainuoja iki 50 litų. Tačiau bilietų kainos į žinomų užsienio atlikėjų koncertus prasideda nuo 70 litų.
Kauno „Žalgirio” arena
Milijonai. Kauno „Žalgirio” arena atidaryta 2011 metų rugpjūtį ir kainavo 169 mln. litų. Dar 29,5 mln. litų investavo koncesijos konkursą laimėjusi Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Laimėtojui suteikta teisė 25 metus naudotis arena, o Kauno savivaldybė įsipareigojo kasmet valdytojui sumokėti po 2,5 mln. litų.
Skandalai. Beveik dešimtmetį truko ginčai, kur turėtų stovėti naujoji Kauno arena ir kokį darbų finansavimo modelį pasirinkti. Arenos atidarymas kelis kartus buvo nukeliamas ir net buvo kilusi grėsmė, kad ji neatvers durų iki 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato.
Rekordai. Šįmet gruodį Kauno „Žalgirio” arena sulaukė apie 20 renginių – maždaug tiek pat, kiek ir pernai. Dėl renginių gausos šis mėnuo yra ryškus visų metų lyderis. Iš viso nuo atidarymo pradžios pagrindinėje arenoje įvyko 143, o amfiteatre – dar daugiau kaip 60 renginių.
Daugiausia žiūrovų – apie 15,5 tūkst. – buvo susirinkę į šiemet vasarą vykusį JAV atlikėjų „Red Hot Chili Peppers” koncertą. Spalio 28-ąją arenoje apsilankė milijonasis lankytojas.
Kiti didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukę renginiai – grupės „Rammstein”, atlikėjų Katie Melua, Stingo koncertai, Eurolygos rungtynės, „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” krepšinio komandų susitikimai.
Išskirtinumas. „Žalgirio” arena didžiausia šalyje. Ją valdančios bendrovės „Kauno arena” direktorės Angelės Dementavičiūtės nuomone, didžiausias laimėjimas yra tai, kad arena tapo traukos centru, joje nuolat verda gyvenimas.
Nemuno saloje iškilusiame pastate įsikūrę sporto klubas „Impuls”, restoranas, bendrovės „Callcredit” biuras.
Pasak A. Dementavičiūtės, žmonių susidomėjimą renginiais lemia daugybė aplinkybių. Rusų atlikėjų koncertai Kaune nėra labai populiarūs, tačiau žiūrovai gausiai susirenka, jeigu tai būna vienintelis pasirodymas Lietuvoje.
„Pernai pirmaisiais veiklos mėnesiais daug žmonių eidavo į areną vien norėdami pamatyti, kaip ji atrodo”, – aiškino „Žalgirio” areną valdančios bendrovės vadovė.
Klaipėdos „Švyturio” arena
Įsipareigojimai. „Švyturio” arena iš savivaldybės negauna jokių subsidijų. Tai aršios kovos tarp operatorių rezultatas.
Tačiau savivaldybė įsipareigojo kompensuoti augančių energijos išteklių kainas.
Areną valdanti bendrovė „Klaipėdos arena” iš miesto valdžios norėtų daugiau iniciatyvos viliojant į uostamiestį daugiau tarptautinių sporto varžybų ir kitų renginių. Dabar kai kurių sporto šakų federacijoms patogiau varžybas rengti kitų miestų didžiosiose arenose, nes ten pigiau – dalį lėšų skiria savivaldybės.
Pagal koncesijos sutartį, „Švyturio” arenos valdytojai yra įsipareigoję miestui leisti organizuoti keturis nemokamus renginius per metus. Šįmet arena miesto reikmėms buvo užimta tik dvi dienas – per Vasario 16-osios šventę ir dar kartą, kai vyko vaikų globos namų auklėtinių sporto renginys. Kitiems metams savivaldybė jau rezervavo tris dienas.
Karštymetis. Gruodžio mėnesį Klaipėdos „Švyturio” arenoje – darbymetis. Iš viso čia vyksta penkiolika renginių – po šventę kas antrą dieną. Pernai gruodį jų buvo trylika.
Per visą arenos gyvavimo laiką čia surengta daugiau koncertų, spektaklių ir varžybų, negu planuota. Nuo atidarymo pernai liepos 28-ąją per metus įvyko 75 renginiai. Kai kurie jų truko ne vieną dieną. Iš viso arena buvo užimta 80 dienų.
Paskutinį metų vakarą koncertuos „Žuvėdra”. Pernai į pasaulio ir Europos čempionų pasirodymus buvo išpirkti visi bilietai, teko ieškoti papildomų vietų kėdėms. Manoma, kad šįmet situacija bus panaši ir į įspūdingą koncertą susirinks 4,5 tūkstančio žiūrovų.
Pasak „Švyturio” arenos direktorės Jolitos Krickės, pernai daugiausia žiūrovų – per 8 tūkstančius – į areną priviliojo grupės „Sel” koncertas. Šįmet išvysti Egidijų Dragūną taip pat panoro daug jo gerbėjų. Į gruodžio 28 dienos koncertą parduoti beveik visi bilietai, kainuojantys nuo 44 litų.
Didžiulio populiarumo sulaukė Lietuvos krepšinio lygos Žvaigždžių diena, pritrūko bilietų į Filipo Kirkorovo koncertą, prireikė papildomo Gyčio Paškevičiaus koncerto.
„Nekyla abejonių, kad Klaipėdai arenos seniai reikėjo. Planavome per pirmus metus surengti 65 renginius ir sulaukti 150 tūkst. žmonių, o įvyko 75 renginiai, juose apsilankė daugiau kaip 200 tūkst. žiūrovų”, – sakė J. Krickė.
Skandalai. Didžiausia „Švyturio” arenos bėda – sugedusi pastato valdymo sistema BMS.
„Šildymą ir vėdinimą valdanti sistema neveikia nuo gegužės. Darbuotojai priversti viską reguliuoti rankiniu būdu. Patys tapome tarsi termometrais – turime stebėti, kurioje patalpoje per šilta, o kur per šalta. Subrangovai nieko nedaro ir teigia, kad su jais už darbus neatsiskaitė arenos statytoja bendrovė „Vėtrūna”, nors savivaldybė jai neskolinga”, – aiškino J. Krickė.
Vis dar tęsiasi ginčai dėl informacinio kubo, kuris kabo arenoje tarsi dekoracija. Po iškilmingo arenos atidarymo kubas veikė, tačiau netrukus subrangovai pasiėmė vieną jo detalę.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad subrangovas neteisus, tačiau sprendimas buvo apskųstas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimo nepakeitė – kubas turėtų vėl veikti.
Šiaulių arena
Įsipareigojimai. Pagal koncesijos sutartį, Šiaulių miesto savivaldybė areną valdančiai viešajai įstaigai „Pramogų sala” mokėjo 742 tūkst. litų metų mokestį.
Renginiai. 2011 metais Šiaulių arenoje vyko 105 renginiai, juose apsilankė per 200 tūkst. žmonių. Per tris 2012-ųjų ketvirčius organizuotas 71 renginys, juose lankėsi 110 tūkst. žmonių. Šiam gruodžiui buvo suplanuota 17 renginių.
Pagal koncesijos sutartį, arena neįsipareigojusi organizuoti nemokamų renginių, tačiau jie rengiami – 3–4 per metus.
Skandalai. Šiaulių areną valdančios „Pramogų salos” vadovams – nerimo metas. Teismas nagrinėja viešąjį interesą ginančių prokurorų prašymą nutraukti 15 metų sudarytą koncesijos sutartį ir grąžinti savivaldybei per 73 milijonus litų kainavusį pastatą.
Paaiškėjo, kad pasirašyta ne tokia koncesijos sutartis, kokiai pritarė miesto taryba. Dokumentas slapta pakoreguotas ne visuomenės naudai – išnyko koncesininko prievolė dalytis pelnu.
Anksčiau kaltinimais teisėsaugininkams žarstęsis „Pramogų salos” generalinis direktorius Gintaras Radavičius pakeitė taktiką. Dabar siūloma sudaryti taikos sutartį – sutinkama, kad sutartis būtų atkurta.
Tačiau šis ieškinys – ne vienintelė koncesininkų problema. Prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl koncesijos sutarties vykdymo, grupei asmenų pareikšti įtarimai. Tarp įtariamųjų – G.Radavičius, buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Bylos duomenimis, savivaldybei padaryta žala gali siekti apie 2 milijonus litų.
G.Radavičiaus šeimai priklausanti bendrovė „Rūmanta” ne vienus metus net nemoka nuomos už grožio salono „Agnetė” patalpas. Anksčiau čia šeimininkavusi įmonė per mėnesį mokėdavo per 7000 litų nuomą. Kai šį verslą perėmė arenos valdytojo šeimos įmonė, patalpų nuomos įkainis ėmė sparčiai mažėti, o galiausiai jo visai neliko.
Tuo metu savivaldybė iš „Pramogų salos” nuomoja patalpas sporto mokykloms. 2007–2011 m. vien nuompinigių atseikėta net 917 tūkstančių litų. Nuo 2006 m. iki šių metų spalio arenos valdytojams sumokėta per 4,2 milijono litų koncesijos mokesčio.
Išskirtinumas. Arena miestiečiams atvira septynias dienas per savaitę. Čia įkurtas konferencijų centras, pirčių ir SPA paslaugų kompleksas. Veikia sporto klubas, kavinė, Šiaulių miesto sporto muziejus. Arenos namų komanda – krepšinio klubas „Šiauliai”.
Alytaus arena
Milijonai. Alytaus pramogų ir sporto komplekso statyba buvo finansuojama iš Valstybės investicinės programos (15 mln. litų) ir ES struktūrinių fondų (10 mln. litų). Areną valdo viešoji įstaiga Alytaus sporto ir rekreacijos centras.
Renginiai. Prieš pusantrų metų rekonstruoti ir dvigubai padidėję Alytaus sporto rūmai gruodį kultūros renginiais bando atsigriebti už visus metus, nors tų renginių liko tik du iš planuotų trijų. Didžiojo kinų cirko pasirodymas buvo atšauktas.
Be konkurencijos antrus metus iš eilės lankomumo rekordą pagerino grupės „Sel” koncertas, vėl sulaukęs apie 4500 žiūrovų. Tačiau ir pilnutėlė žiūrovų salė per šį koncertą arenai padėjo užsidirbti vos porą šimtų litų.
Įvertinus aptarnavimo išlaidas, tik tiek liko iš 2540 litų, iš organizatorių gautų už salės nuomą.
Atlikėjų nedžiugina Alytaus sporto rūmų akustika – jie labiau pritaikyti varžyboms ir treniruotėms, kurios vyksta kasdien.
Trūkumai. Iki šiol neįrengta pertvara, kad prireikus aikštę būtų galima padalyti į dvi. Taip būtų patogiau treniruotis komandoms, vienu metu rengti skirtingas varžybas. Kultūros renginių organizatoriams irgi dažnai prireikia mažesnių erdvių.
Skandalai. Netrukus po Europos krepšinio čempionato atrankos varžybų 2011 metų rugsėjį išaiškėjo bėdos dėl grindų dangos – ji ėmė skilinėti.
Rekonstrukcijos projekte numatytą 22 milimetrų storio medžio masyvą rangovė Kauno bendrovė „Struktūra” pakeitė 3,5 milimetro storio danga, prieš tai įtikinusi savivaldybės vadovus, kad ji yra kokybiškesnė.
Tai nepasitvirtino, todėl savivaldybė po atlikto patikrinimo prieš porą mėnesių kreipėsi į prokuratūrą.
Alytaus sporto ir rekreacijos centro, kuriam priklauso arena, steigėja ir savininkė yra miesto savivaldybė. Visam šiam centrui (sporto rūmams, baseinui, stadionui, sporto mokyklos salei ir aikštynui) išlaikyti iš biudžeto per metus skiriama apie 4,5 milijono litų, o pajamos siekia vos ketvirtį milijono.
Prieš rekonstrukciją parengtame investicijų projekte buvo numatyta, kad dvigubai išplėtus areną ir pagausinus vietų skaičių joje nuo 1500 iki 5000, per metus būtų galima uždirbti daugiau kaip du milijonus litų.
Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba išsiaiškino, kad vadovai nėra parengę šios viešosios įstaigos strateginio plano, tad pasiūlė jiems sustiprinti rinkodarą ir vadybą. Tačiau centro direktorius Valdas Kučinskas paaiškino, kad tokių planų nedaro, nes centro veikla – tik rengti sportininkus ir tenkinti bendruomenės poreikius.
„Dėl tokio požiūrio savivaldybės taryba nusprendė atleisti direktorių. Skelbsime naują konkursą. Negalima tik laukti, kada kas paprašys areną išnuomoti varžyboms ar koncertams, reikia patiems organizuoti.
Jos vadovai privalo išmanyti vadybą ir imtis aktyvios rinkodaros strategijos”, – įsitikinęs Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas.
Vilniaus „Siemens” arena
Išskirtinumas. Tai vienintelė privati arena Lietuvoje. „Privačiai arenai šioje rinkoje yra kur kas sunkiau, nes įdėtos ir vis įdedamos investicijos neatsiperka. Be to, tai bene vienintelė arena Lietuvoje, neišlaikoma savivaldybės”, – kalbėjo „Siemens” arenos generalinis direktorius Dainius Visackas.
Renginiai. Arenos vadovas džiaugėsi, kad renginių sostinės arenoje pamažu gausėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. „Gruodis yra tas metų laikas, kai žmonės atsipalaiduoja ir leidžia sau daugiau papramogauti, tad išauga renginių paklausa.
Pernai gruodį arenoje turėjome neeilinį įvykį – „Cirque du Soleil” šou „Saltimbanco”. Iš viso per 4 dienas buvo surengti 6 pasirodymai. Šiais metais per šventes vyksta kiti, kiek mažesni, renginiai”, – kalbėjo D.Visackas.
2012 metais Vilniaus „Siemens” arenoje iki metų pabaigos suplanuoti 129 renginiai. 2011 metais arenoje jų įvyko 100, apsilankė 412 866 žiūrovai.
Parengė: Aida Murauskaitė, Arūnas Karaliūnas, Virginija Petrauskienė, Aušra Pilaitienė, Gintaras Šiuparys, Genovaitė Rafanavičienė