Pasaulio vertybinių rinkoms pirmąkart pradėjus dirbti 2013 metais, Atstovų Rūmai pritarė Baltųjų rūmų ir Senato respublikonų sudarytam susitarimui padidinti mokesčius turtingiesiems ir dviem mėnesiams atidėti automatišką biudžeto išlaidų karpymų, kurių bendra vertė - 109 mlrd. dolerių, įsigaliojimą.
Senatas šį susitarimą priėmė antradienį paryčiais, tačiau jo likimas kelias valandas buvo neaiškus, nes Atstovų Rūmų konservatoriai siekė jį pataisyti, siūlydami įtraukti didelį išlaidų mažinimą, nors toks žingsnis veikiausiai būtų sužlugdęs šį procesą.
Galiausiai Atstovų Rūmai 257 balsais prieš 167 priėmė originalios redakcijos tekstą, kai mažumą sudarantys demokratai kartu su daugumą turinčiais respublikonais priėmė teisės aktą, dėl kurio buvo įnirtingai ginčijamasi ir surengta neįprasta sesija Naujųjų metų dieną.
Jeigu šis susitarimas būtų subyrėjęs, visi amerikiečiai būtų nukentėję nuo mokesčių didinimo, taip pat būtų sumažinimas įvairių vyriausybės programų finansavimas.
Šis bendras 500 mlrd. dolerių vertės smūgis galėjo smarkiai paveikti trapų JAV ekonomikos atsigavimą.
Balsavimas Atstovų Rūmuose įvyko išsikvėpus konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjų maištui, kai tapo aišku, jog neramioje respublikonų frakcijoje nepakaks balsų, jog pataisyta susitarimo versija su papildomais išlaidų karpymais būtų grąžinta Senatui.
Respublikonų partijos lyderiai baiminosi, kad jiems būtų suversta kaltė, jeigu susitarimas žlugtų, o amerikiečiai įnirštų dėl didesnių mokesčių ir perspektyvos, kad lėtai po krizės atsigaunanti ekonomika vėl bus nublokšta į recesiją.
Pikti politiniai ginčai, paženklinę Kalėdų ir Naujųjų metų šventinį laikotarpį, dar kartą parodė, kad Vašingtone beveik neįmanomi kompromisai tarp demokrato prezidento ir respublikonų kontroliuojamų Atstovų rūmų.
Tai buvo galima vertinti ir kaip ženklą, jog B. Obama, nors buvo triuškinama persvara perrinktas lapkritį, gali susidurti su dideliais kliuviniais, įgyvendindamas pagrindinius savo antrosios kadencijos uždavinius, tarp jų imigracijos įstatymų reformą bei ketinimus daugiau dėmesio skirti švariai energetikai ir ginklų kontrolei.
Pagal pirmadienį pasiūlytą susitarimą, leidžiantį išvengti „fiskalinio skardžio“, pajamų mokestis didės tik namų ūkiams, per metus uždirbantiems 450 tūkst. dolerių ar daugiau, tačiau nebus taikomas kitiems.
Šis balsavimas tapo laimėjimu B. Obamai, kuris siekia didinti mokesčius turtingiausiems amerikiečiams, įgyvendindamas savo perrinkimo kampanijos pažadą, tačiau pajamų kartelė, nuo kurios bus taikomas tas mokestis, buvo pakelta aukščiau, nei būtų norėjęs prezidentas ir kiti demokratai.
Pagal naująjį susitarimą taip pat nebebus taikomas įmokų nuo atlyginimų fondo, kaupiamų Socialinio saugumo pensijų programos fonduose, laikinas sumažinimas iki 2 procentų, o tai reiškia, kad visiems amerikiečiams teks mokėti šiek tiek daugiau. Taip pat įsigalioja pakeitimai paveldėjimo ir investicijų apmokėjimo.
B. Obama sveikina kompromisinį susitarimą dėl biudžeto deficito mažinimo
Jungtinių Valstijų Kongreso patvirtintas kompromisinis sprendimas, kuriuo užkertamas kelias „fiskaliniam skardžiui“ JAV ekonomikoje - tik žingsnis kelyje link stipresnės šalies ekonomikos, pareiškė JAV prezidentas Barackas Obama.
„Susitarimo dėka pavyko pasiekti, kad mokesčiai nepadidės 97 proc. gyventojų ir smulkiajam verslui. (...) Tačiau šis susitarimas - tik žingsnis siekiant sustiprinti šalies ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje“, - teigė B. Obama savo specialiame pareiškime.
Pasak JAV prezidento, biudžeto deficitas, nors ir sumažėsiantis susitarimo dėka, vis tiek išlieka neleistinai didelis, o norint atgaivinti ekonomiką būtinas subalansuotas respublikonų ir demokratų požiūris. Kartu jis pabrėžė esąs pasirengęs deryboms ir kompromisams ir pažadėjo daugiau nebetęsti derybų su Kongresu dėl valstybės skolos „lubų“ didinimo. B. Obama ypač padėkojo už darbą JAV viceprezidentui Joe Bidenui, kurio nemažų pastangų dėka šis susitarimas tapo įmanomas.
Tikimasi, kad B. Obama jau sausio 2 dieną pasirašys įstatymo projektą ir taip bus išvengta „fiskalinio skardžio“ grėsmės.
