Praėjusiais metais Vokietijoje buvo 41,5 mln. užimtų darbo vietų, arba 416 tūkst. darbo vietų daugiau (1 proc.), lyginant su 2011-aisiais. Užimtumo rodiklis auga šeštus metus iš eilės, o nuo 2005 metų jis padidėjo 2,6 mln. (6,8 proc.). Paraleliai mažėjo ir bedarbių skaičius, pastebi tarnyba. Lyginamuoju laikotarpiu žmonių, neturinčių nuolatinės darbo vietos, skaičius sumažėjo 2,2 mln. žmonių iki 2,3 milijono.
Konsultacinės agentūros „Prognos“ duomenimis, specialistų deficitas darbo rinkoje šalyje išaugs iki 3 mln. žmonių, o iki 2030 m. - iki 5 mln. žmonių.
2012 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijoje įsigaliojo įstatymas, sušvelninantis aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo iš šalių, neįeinančių į ES, sąlygas. Pagal naująjį įstatymą įvestos naujojo tipo vizos, specialiai skirtos darbo paieškoms, taip pat „mėlynoji korta“ - savotiškas amerikiečių „žaliosios kortelės“ analogas. Šią kortelę galima gauti trejiems metams.
Pasak Vokietijos darbdavių federalinės sąjungos pirmininko Dieterio Hundto, „Vokietijai kitais metais negresia recesija, ir 2013 metais šalies ekonomika turėtų augti panašiais tempais kaip ir ką tik pasibaigusiais metais“.
Pasak D. Hunto, nors ekonominiai Vokietijos rodikliai šiuo metu „yra silpnoki“, jie „vis dar išlieka ties aukštu palankiu lygmeniu“. Darbdavių sąjungos vadovas vis dėlto pripažino, kad „Damoklo kardas“ vis dar kabo virš Europos“ ir kelia naujų iššūkių valiutos sąjungos ekonomikai grėsmę.
Kiek anksčiau federalinė vyriausybė sumažino 2013 m. šalies BVP prieaugio prognozę 0,6 proc. iki 1 procento.
