Maždaug ketvirtadalis apklaustų kinų pareiškė dalyvavę rugsėjį
vykusiose protesto akcijose, kai Japonijos vyriausybė nacionalizavo
dalį ginčytinų salų.Tuo tarpu 75 proc. Kinijos gyventojų pranešė
„suprantantys nepasitenkinimą savo tėvynainių, tačiau vadina jų
veiksmus masinėse protesto akcijose pernelyg agresyviais“.
Per 65 proc. abiejų šalių gyventojų, dalyvavę apklausoje,
pareiškė, kad dėl teritorinio ginčo neketina artimiausiu metu
lankytis kaimyninėje valstybėje. Tuo tarpu dauguma jų (71 proc.
kinų ir 60 proc. japonų) visgi mano, kad dvišaliai santykius tarp
Pekino ir Tokijo būtina plėsti.
Kiek anksčiau šeštadienį buvo skelbta, kad Japonijos vyriausybė
pirmą kartą per vienuolika metų gali padidinti išlaidas gynybai po
to, kai naujasis Japonijos premjeras Šindzas Abė (Shinzo Abe)
pažadėjo griežtai reaguoti į konfliktą su Kinija dėl ginčytinų
salų, informuoja „Reuters“ remdamasi Japonijos žiniasklaida.
Šalies vyriausybė planuoja padidinti išlaidas iki 4,7 trln.
jenų (53,4 mlrd. dolerių) finansiniais metais, prasidedančiais nuo
balandžio, rašo laikraštis „Mainichi“. Papildomos lėšos bus skirtos
kariškių personalo plėtrai ir ginkluotųjų pajėgų įrangai
modernizuoti, pastebi laikraštis „Asahi“ šeštadienį.
Japonijos gynybos ministerija jau ne kartą buvo pasiuntusi savo
naikintuvus F-15 dėl teritorinio konflikto dėl Senkaku salų.
Mažytes Senkaku salas Pietų Kinijos jūroje valdo Japonija, bet
pretenzijas į jas reiškia Kinija ir Taivanas. Salos yra šalia
strategiškai svarbių laivybos kelių, aplink salas yra geri žvejybos
plotai, taip pat manoma, kad ten gali būti naftos telkinių.