Praėję metai Kauno nekilnojamojo turto (NT) rinkai buvo kur kas geresni nei 2011-ieji ar bet kurie prieš tai buvę „krizės metai“. Labiausiai pagyvėjo naujos statybos butų prekyba – 2012-aisiais per mėnesį NT plėtotojai vidutiniškai parduodavo po 15 butų.
2011 metais buvo parduodama vidutiniškai po 10–11 butų per mėnesį. 2009 ar 2010 metais pardavimo rodikliai buvo dar prastesni, nes tada rinka beveik merdėjo.
Pernai kainos vis dar išlaikė neigiamą tendenciją – per metus apytiksliai sumažėjo 3–5 procentais.
Būsto ieškantys kauniečiai retai beldėsi į bankų duris, dauguma saviems namams pirkti panaudojo sukauptas lėšas. Ekonomikos nuosmukis išmokė skaičiuoti, todėl namų sau ieškoma ne beatodairiškai, o nuosekliai.
Svarbiausia – šildymo kaina
Labiausiai NT rinkai Kaune įtakos turi didėjančios šildymo kainos: paklausiausi autonominį šildymą turintys nedidelių plotų būstai.
„Kauniečiai itin pamėgo nedidelius namus, kuriuose įrengti 4–6 butai. Jie paprastai būna nedideli – 50–60 kvadratinių metrų ploto su vienu ar dviem miegamaisiais bei svetaine ir virtuve“, – pasakojo nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Umbrasas.
Tokie butai su daline apdaila kainuoja 2,5–3 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Tiesa, ne visi Kauno gyventojai gali įpirkti tokį būstą, todėl renkasi pigesnius senesnės statybos butus, kurių kvadratinis metras kainuoja nuo 1,8 iki 2,2 tūkst. litų.
Kauniečiai nuo seno pasižymėjo ir troškimu turėti bent gabalėlį nuosavos žemės, todėl paklausą turi ir naujos statybos būstai, prie kurių pirkėjui atriekiamas ir nedidelis sklypas. „Jeigu pajamos būtų pakankamos, kaunietis tikrai pirktų namą, o ne butą“, – pastebi S. Umbrasas.
Kaunietis nori turėti namą
Pernai Kaune daugiausia nupirkta dviejų kambarių butų, nedidelių individualių namų, namų dalių, kotedžų ar žemės sklypų jų statybai. Labai paklausūs butai su autonominiu šildymu, pastebi vienos nekilnojamojo turto bendrovės atstovas Arnoldas Antanavičius.
Kaunas iš kitų miestų išsiskiria ir didele individualių namų paklausa: šie tapo rimtais brangesnių butų konkurentais. „Dėl šios priežasties naujų butų projektų plėtojama labai nedaug – praėjusiais metais pradėti arba atnaujinti tik 4 daugiabučių projektai (62 butai)“, – skaičiuoja ekspertas.
Tai, kad Kaune individualūs namai patrauklesni, lemia darnesnė miesto plėtra – gyvenamųjų namų gyvenvietės yra arčiau miesto centro ir miesto infrastruktūros, automobilių srautai tolygiai išsidėsto į visas puses, todėl transporto spūstys yra mažesnės.
Bankai skolino nedaug
Per pastaruosius metus bankai stipriai sugriežtino paskolų teikimo tvarką: dabar pinigai tikrai neskolinami kiekvienam. SEB bankas per 11 mėnesių Kauno regione suteikė beveik 1 tūkst. būsto paskolų, kurių vertė beveik 100 mln. litų. „Swedbank“ per tą patį laikotarpį pasirašė 50 mln. litų vertės būsto paskolų.
Kiti Lietuvoje veikiantys bankai būsto paskolų portfelio sumos neįvardija, tačiau pastebi, kad kauniečiai pernai buvo drąsesni ir namams pirkti skolinosi aktyviau.
Nepaisant šių skaičių, būstas dažniau perkamas už grynuosius pinigus. „Pirkėjai tikrai turi sukaupę grynųjų, o iš banko skolinama dalis būna maža“, – tikina ir NT ekspertas S.Umbrasas.
Sumažėjo paskolos suma
Tai, kad padėtis Kauno NT rinkoje pernai tapo geresnė, patvirtina ir DNB banko Kauno verslo regiono vadovas Algimantas Stasys Anužis. „Augančiam skolinimuisi įtakos turėjo stabilesnė ekonominė padėtis ir rekordiškai mažas tarpbankinių palūkanų lygis. Kintamos šešių mėnesių DNB būsto paskolų palūkanos šiuo metu prasideda nuo 2,7 proc. litais ir 2,1 proc. eurais“, – skaičiavo banko atstovas.
Pernai šiame banke vidutinė būsto paskola Kaune sudarė apie 138 tūkst. litų. Palyginti su 2011 m., vidutinė būsto suma buvo apie 6 tūkst. didesnė. Tačiau palyginti su bendru banko vidurkiu visoje Lietuvoje, kauniečiai skolinasi mažiau. Kaune vidutinė paskolos suma yra apie 12 tūkst. mažesnė už bendrą banko vidurkį.
Dar vienas atsargesnio kauniečių skolinimosi požymis: pernai apie 75 proc. naujų būsto paskolų gavėjų draudėsi gyvybės draudimu, kad nelaimės atveju įsipareigojimai nebūtų perkelti ant kitų šeimos narių.
Kas skolinasi būstui?
Paskolas šiemet ėmė mieste gyvenančios jaunos šeimos iki 35 metų, kurių mėnesio pajamos siekė 3,5–4 tūkst. litų. Nauja tai, kad dabar būsto paskolą ima jauni žmonės, jau turintys 3–7 metų darbo stažą ir patys sutaupę pinigų pradiniam įnašui. Tarp jų populiarūs naujos statybos butai Kauno priemiesčiuose, Giraitėje, Užliedžiuose, Romainiuose arba 80–150 kvadratinių metrų kotedžai su 1–2 arų žemės sklypu Kauno priemiestyje.
Skolintis linkę ir stabilias, dažnai didesnes nei vidutines pajamas gaunantys vyresni nei 40–45 metų kauniečiai, kurie gerina savo gyvenimo sąlygas. Jie dažnai skolinasi namo statybai, paprastai jau turi sukaupę didesnę nuosavą lėšų dalį ir turi butus, kuriuos parduoda arba palieka vaikams.