Privačios gydymo įstaigos po ministro pasiūlymų ruošiasi bankrotams

„Neįmanoma tuo patikėti”, – privačios gydymo įstaigos dar negali suvokti, kad jau pavasarį negalės sudarinėti sutarčių su ligonių kasomis ir už paslaugas gauti pinigų.

Įsigaliojus įstatymo pataisoms privačios klinikos ir toliau galėtų atlikti smulkias operacijas, tačiau iš ligonių kasų gautų tiktai špygą.<br>V. Ščiavinskas
Įsigaliojus įstatymo pataisoms privačios klinikos ir toliau galėtų atlikti smulkias operacijas, tačiau iš ligonių kasų gautų tiktai špygą.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas”)

Jan 15, 2013, 12:41 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 7:53 PM

Dvidešimt metų kurtose privačiose gydymo įstaigose – pakasynų nuotaikos. Pasklidę gandai netruko tapti teisės aktų projektais, kurie šių įmonių vadovams kelia galvos skausmą.

Bus ar nebus privačių gydymo įstaigų sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK)? Šiuo metu atsakymą rengia Sveikatos apsaugos ministerija.

Sutartys su TLK joms, kaip ir visoms kitoms gydymo įstaigoms, atrakina Privalomojo sveikatos draudimo fondo seifą, iš kurio sumokama už pacientams suteiktas paslaugas.

Tačiau Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas gali sujaukti jau nusistovėjusią tvarką. Vakar sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis jį įregistravo Seime.

Numatyta sąlygų, kurios už borto paliktų privačias gydymo įstaigas, teikiančias dienos chirurgijos paslaugas, ligoms diagnozuoti atliekančias brangius tyrimus, besiimančias sudėtingų gydymo procedūrų.

Medikai dar netiki

„Netikiu, kad taip gali būti.

Tai sveiku protu nesuvokiama. Viliuosi, kad tai tik kalbos ir sutartys toliau bus sudaromos”, – „Medea” klinikų tinklo vadovas Vytautas Dambrava negalėjo patikėti tuo, ką sumanė valdžia.

Juk šiuo metu provincijoje įsikūrusiose „Medea” klinikose ligonius konsultuoja įvairių sričių specialistai, atvykstantys iš didžiųjų ligoninių. Ką darys pacientai, jei konsultacijų neliks?

„Valstybė siekė, kad visi šeimos gydytojai dirbtų privačiai, o dabar kalbama priešingai?

Manau, kad tai nesusipratimas”, – sakė V. Dambrava.

Prakalbo apie bankrotą

Naudodami šiuolaikinę įrangą akių, tonzilių pašalinimo, išsiplėtusių venų, plyšusio kelio menisko ir įvairias kitas operacijas chirurgai atlieka dienos stacionare, pacientai net neguldomi į ligoninę.

Vadinamąsias dienos chirurgijos paslaugas iki šiol valstybė skatino. Ligoniams jos saugesnės, o valstybei – finansiškai naudingesnės.

Todėl ir privačios, ir valstybinės gydymo įstaigos steigė dienos chirurgijos centrus ir jose teikiamoms paslaugoms apmokėti sudarinėjo sutartis su TLK.

Dabar privačių medicinos įstaigų chirurgijos paslaugoms TLK durys gali būti uždarytos. Neva jos pernelyg brangios.

„Jei prarasime dienos chirurgiją, neteksime galimybės dirbti”, – medicinos centrų „Northway” generalinė direktorė Diana Bumelytė įsitikinusi, kad jokia privati gydymo įstaiga nesulauks tiek už operacijas galinčių sumokėti pacientų, kad išsigelbėtų nuo bankroto.

Anot vadovės, visos investicijos į dienos chirurgijos centrus yra ant įmonės pečių.

„Valstybė sumoka tik už suteiktas paslaugas. Be to, pataisose numatyta, kad gydytojai nebegalės dirbti ir valstybinėje, ir privačioje įstaigoje”, – priminė „Northway” direktorė.

Siena tarp medicinos įstaigų

Pasak Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovo Laimučio Paškevičiaus, Sveikatos draudimo įstatymo pataisos ne skatina skirtingų įstaigų konkurenciją, bet mūrija tarp jų sieną.

Pavyzdžiui, jose numatyta, kad sutartys dėl stacionaro paslaugų ir brangių tyrimų su TLK bus sudaromos tik tuomet, jei jų tam tikroje sutarties trokštančioje įstaigoje bus teikiamas tik nustatytas skaičius.

Arba jeigu privatininkai pasiūlys tokių paslaugų, kurių valstybinės gydymo įstaigos toje TLK zonoje neteikia.

Jei tokios pataisos bus priimtos, nė viena privati gydymo įstaiga šių reikalavimų slenksčio tikrai neperlips.

„Tokių nuostatų jau buvo ministro įsakymu patvirtintoje sutarčių su TLK sudarymo tvarkoje. Asociacija buvo ją apskundusi ir Konkurencijos tarybai, ir teismui”, – sakė L. Paškevičius.

Teismo nuomone, ministerija tuo metu viršijo savo kompetenciją, nustačiusi neįveikiamus kriterijus.

Juk sutarčiai su TLK turėtų pakakti licencijos medicinos veiklai.

Konkurencijos taryba išaiškino, kad ministerija taip riboja konkurenciją, nes suteikia galimybę valstybinėms įstaigoms spręsti, ar įsileisti į rinką privatininkus, ar ne.

„Užtat dabar ministras planuoja perkelti tuos kriterijus iš įsakymo į įstatymą ir taip juos paversti teisėtais”, – stebėjosi L. Paškevičius.

Kalba apie vienodas sąlygas

Vytenis Andriukaitis,Sveikatos apsaugos ministras:

„Užregistravau Sveikatos draudimo įstatymo pataisas siekdamas, kad visos medicinos įstaigos dirbtų vienodomis sąlygomis.

Kol kas nieko nekeičiame. Tik norime, kad tiek valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek privačios dirbtų vienodomis konkurencinėmis sąlygomis ir teiktų paslaugas, kurių reikia, o ne kurias nori.

Šiuo metu egzistuoja keista praktika, kai privačios gydymo įstaigos su vaistinėmis vilioja pacientus, ypač tuos, kurie rečiau lankosi pas medikus. Tai daroma siūlant įvairių lengvatų vaistams.

Pernai lapkritį gavome vienos Alytaus poliklinikos skundą dėl taip besielgiančios privačios bendrovės.

Savivaldybės taip pat pateikė duomenų apie vaistinių tinklus. Juk ir tie nenori kelti kojos arčiau žmonių – ten, kur jiems labiausiai reikia paslaugų.”

Privačių įstaigų – dar mažuma

Šiuo metu privačioms medicinos įstaigoms tenka apie 7 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sveikatos sistemos reformos strategiją, privačios įstaigos turi teikti apie 60 proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Šiuo metu teikia tik 24 proc.

Privačiose Lietuvos medicinos įstaigose stacionaro paslaugų teikiama mažiausiai iš visų ES šalių. Pavyzdžiui, iš 1000 stacionaro lovų (taip skaičiuojamos vietos ligoninėse) tik 3 lovos yra privačiose įstaigose. ES vidurkis – 280 iš 1000.

Privačiose gydymo įstaigose per metus apsilanko apie 4 tūkst. pacientų. Šiuo metu galioja sutartys su TLK, o pacientai padengia įkainių skirtumą tarp gydymo įstaigos nustatyto įkainio ir patvirtinto TLK.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.