Jei nori rasti darbą, būk atsargus socialiniuose tinkluose

Nepadorus gestas, nukreiptas į keleivių nugaras, – dėl tokio vaizdelio, įdėto į socialinį tinklą „Vkontakte”, Tatjanai Kozlenko teko išeiti iš darbo.

Palydovė puolė teisintis, kad už jos nugaros kyšanti ranka, rodanti ištiestą vidurinį rankos pirštą, tikrai ne jos. Tiesą sakant, tai akivaizdu ir be jos pasiteisinimų.

Tamsaus audinio rankovė, tarytum išdygusi stiuardesei iš nugaros, – greičiausiai vyriško kostiumo dalis. Mat moterys palydovės „Aeroflot” oro bendrovėje vilki raudonus kostiumėlius.

Maža to, atrodo, kad orlaivis, kuriame fotografuota, išvis nepriklauso „Aeroflot”.

Skandalą sukėlusią nuotrauką „Vkontakte” aptiko ir savo tinklalapyje paskelbė žinomas Rusijos tinklaraštininkas Ilja Varlamovas.

„Aeroflot” reakcijos nereikėjo ilgai laukti: bendrovė viešai padėkojo I.Varlamovui ir pažadėjo išsiaiškinti. Tai neužtruko – stiuardesė išėjo iš darbo.

„Mūsų bendrovei svarbiausia klientai. Ši mergina pas mus daugiau nebedirba. Savo kaltę ji pripažino”, – socialiniame tinkle „Twitter” pakomentavo oro bendrovė.

„Aš gerbiu savo buvusius darbdavius, bet manau, kad atleisti mane buvo neteisinga”, – kalbėjo T.Kozlenko. Tiesa, ji prisipažino išeidama iš darbo pareiškime įraičiusi žodžius „savo noru”.

Šią temą išsyk pasičiupo Rusijos interneto komentuotojai. Praėjusią savaitę T.Kozlenko tapo pagrindiniu jų taikiniu.

Į bėdą pakliuvusi mergina neprasprūdo pro akis ir Rusijoje labai populiaraus, į „Facebook” kaip du vandens lašai panašaus socialinio tinklo „Vkontakte”, kuriame ir buvo paskelbta nuotrauka, šeimininkams.

„Įžūli, imame”, – tarė jie ir pasiūlė T.Kozlenko darbą. Buvusi stiuardesė prisipažino sulaukusi įdomių pasiūlymų, tačiau ją kur kas labiau traukia dangaus platybės, tad ji svajoja ateityje dirbti tai, ką geriausiai išmano, – orlaivių palydove.

Ši rusės istorija – įspėjimas, kad norint įsidarbinti ar išlaikyti savo darbo vietą nevalia socialinių tinklų paskyrose rašyti ar įkrauti bet ko, kas tik šauna į galvą.

Vienos amerikiečių atliktos apklausos duomenimis, net 83 proc. apklaustųjų darbo ieško per „Facebook”. Perpus mažesnė dalis tyrimo dalyvių norintys keisti darbą paskelbia „Twitter” ar specializuotame profesiniame tinkle „LinkedIn”.

Ne vienas jų prisipažino nukentėjęs dėl įrašų socialiniuose tinkluose: darbdavius arba vadinamuosius galvų medžiotojus atbaidė nemokšiškas postringavimas apie savo darbo sritį ar net rašybos klaidos.

Apie galimai tinkamą kandidatą internete surenkamos net menkiausios detalės, kurios gali tiek sudominti darbdavius, tiek atbaidyti. To neslepia ir Lietuvos personalo paieškos įmonės.

„Taip, mes tikrai išžvalgome visus socialinius tinklus ir visą kitą viešai pasiekiamą informaciją apie potencialų kandidatą. Surenkame viską, kas įmanoma. O ar kreipiame dėmesį?

Visuomet bandome pažvelgti potencialaus darbdavio akimis. Jei informacija, kurią mes randame, prasilenkia su žmogaus, kurio mes ieškome, įvaizdžiu, tada tikrai tai gali turėti įtakos.

Kai kuriais atvejais ir lemiamos”, – pripažino personalo atrankos įmonės „AIMS International-Search Group” vadovas Šarūnas Dyburis.

Nesenas pavyzdys: įmonė ieškojo vadovo tabako ir alkoholio verslu užsiimančiai bendrovei ir rado neblogą kandidatą.

Tačiau netrukus socialiniame tinkle buvo aptikta informacija, kad šis žmogus yra aršus abstinentas ir viešai pasisako apie alkoholio ar tabako žalą.

„Tuomet jo svarstyti kaip kandidato nėra prasmės. Nebent jis taip elgiasi todėl, kad jau dirba kokiai nors su alkoholio ir tabako vartojimu kovojančiai organizacijai ir skleidžia jos idėjas.

Tokiu atveju išlieka labai nedidelė tikimybė, kad toks žmogus perbėgs į kitą barikadų pusę. Tad kandidatas tikrai gali būti atmestas remiantis vien viešai prieinama informacija apie jį”, – kalbėjo personalo paieškos specialistas.

Ne vienas asmuo dėl viešai prieinamos informacijos buvo išbrauktas iš galimų darbuotojų sąrašo. Dažnai potencialūs kandidatai apie tai, kad jų kandidatūros buvo svarstomos ir atmestos kaip netinkamos, net nesužino.

„Kartais juokaujame, kad apie kandidatą į vieną ar kitą vietą žinome daugiau nei jis pats”, – šypsojosi Š.Dyburis.

Jis pasakojo ir dar vieną atvejį, kai kandidatas atkrito dėl viešai išsakytos kritiškos nuomonės.

Tąkart personalo paieškos specialistai ieškojo žmogaus, galinčio eiti vieno iš vadovų pareigas vaistinių tinkle. Pagal bendruosius bruožus – patirtį mažmeninės prekybos srityje ir vadovavimo įgūdžius – pasirinktas kandidatas atrodė idealus.

Panaršius internete paaiškėjo, kad į vaistinių tinklo vadovo postą pretenduojantis žmogus yra griežtas farmacijos rinkos komercinimo priešininkas, pasisakantis už liaudies mediciną ir prieš farmacininkų lobistus. Jo kandidatūra kaipmat buvo atmesta.

Ne vienas kandidatas neįveikė žvalgybos užkardo ir patikrinus nuotraukas socialiniuose tinkluose. Akmenį į savo daržą asmenys, pretenduojantys eiti vienokias ar kitokias pareigas (dažniausiai – vadovo), įsimetė viešai publikuodami asmenines nuotraukas.

„Žmonės dažnai nesusimąsto, ką apie juos pamanys kiti, išvydę nuotraukas iš audringo vakarėlio ar atostogų Amsterdame su „žolės” suktinuke rankose”, – įspėjo Š.Dyburis.

Ieškodami darbuotojų jo kolegos atkreipia dėmesį ir į viešus pareiškimus apie esamus ar buvusius darbdavius.

„Tai požymis, kad kyla tam tikros rizikos. Ypač jei žmogus savo darbdavį yra viešai kritikavęs ne vieną kartą.

Žinoma, tokie atvejai, kai žmogus paviešina neteisėtą darbdavio elgesį, tarkim, atlyginimus, mokamus vokeliuose, gali atbaidyti tik nesąžiningus įmonių vadovus”, – pasakojo Š.Dyburis.

Pats aktyviai besinaudojantis profesiniais socialiniais tinklais personalo atrankos įmonės vadovas turi nemažai priekaištų juose įsiregistravusiems žmonėms.

„Facebook” skirtas asmeniniam bendravimui, o „LinkedIn” yra profesinis socialinis tinklas. Jis reikalingas tam, kad tave pastebėtų ir galbūt sulauktum darbo pasiūlymo.

Mes dažniausiai ieškome žmonių vadovo vietai užimti. Tokie žmonės turi būti matomi. Būtent veiklaus, aktyvaus žmogaus ir ieškoma vadovauti.

Tačiau dažnai būna, kad profesiniuose tinkluose tokie žmonės įsiregistruoja, tik apie save pateikia pernelyg mažai informacijos – vos porą eilučių”, – kalbėjo Š.Dyburis.

Kad naršo po „LinkedIn” ir po „Facebook”, pripažino ir Kaune įsikūrusios personalo paieškos įmonės „Profesiniai kontaktai” vadovė Jurgita Jankuvienė.

„Būna, kad pasitikriname „Facebook” tinkle. Jei ten randame dažnai taurelę kilnojančių ar pusnuogių kandidatų nuotraukų, jie iškart atkrinta.

Informaciją, kurią pateiki viešai, reikia griežtai filtruoti. Tai nuolat pabrėžiu ir studentams, kuriems skaitau paskaitas”, – sakė J.Jankuvienė.

„LinkedIn” tinkle ji įsiregistravusi ne tik savo srities – personalo valdymo – grupėse, kuriose diskutuojama joms aktualiais klausimais, bet ir kitose, visiškai nesusijusiose su jos tiesioginiu darbu.

Taip personalo įmonės vadovė elgiasi norėdama geriau perprasti galimus kandidatus užimti vieną ar kitą vietą klientų įmonėje.

„Dažniausiai kandidatų reikia patiems ieškoti, jie patys nesiprašo į tuščias vietas, nors ir neturi darbo ar norėtų keisti dabartinį. Greičiausiai tikisi, kad juos patys susiras.

Kodėl taip yra? Sunku suvokti žmogaus psichologiją”, – sakė J.Jankuvienė. Ji neatmetė, kad žmonės ieškodami darbo baiminasi prarasti esamą darbo vietą, tad karjeros iššūkius palieka savieigai. „Tačiau yra ir etatinių kandidatų”, – neslėpė „Profesinių kontaktų” vadovė.

J.Jankuvienę dažnai prajuokina siunčiami neredaguoti gyvenimo aprašymai (CV): tarkim, pačiame CV nurodoma pardavimų specialisto kvalifikacija, o pridėtame motyvaciniame laiške žmogus tvirtina siekiantis darbo rinkodaros srityje.

Tačiau kur kas labiau stulbina žmonių, besirengiančių užimti vadovo postą, nuotraukos, kuriose jie įsiamžinę saulės nugairinta krūtine ir su šortais.

J.Jankuvienei yra tekę rankose laikyti CV, kuriame buvo kandidato nuotrauka prie Eiffelio bokšto Paryžiuje.

„Arba atsiunčia nuotrauką, kurioje keli žmonės. Lyg žaistų žaidimą „Atspėk, kuris esu aš”, – stebėjosi personalo atrankos specialistė.

Ne ką mažiau trikdo ir elektroninio pašto adresai, iš kurių atkeliauja pageidavimas įsidarbinti. Tarkim, mazulis@...com, sexygirl@...lt ar seksas@...ru.

Kritikos pliūpsniai darbdaviui, keiksmai valdžios atžvilgiu ar smagios nuotraukos iš audringų atostogų, pavyzdžiui, „Facebook” tinkle, gali tapti rimtais spąstais tiems, kurie dairosi naujo darbo. Ne vieną galimą darbdavį atbaidė „žolės” suktinukė nuotraukoje ir net gramatinės klaidos.

T.Kozlenko istorija rusams priminė dar vienos „Aeroflot” palydovės Jekaterinos Solovjovos išdaigą.

2012-ųjų gegužę ji viename socialinių tinklų nesutramdė noro papokštauti – paviešino savo skeptišką nuomonę apie Indonezijoje nukritusį lėktuvą „Sukhoi Superjet 100”.

Kaip skelbiama rusų žiniasklaidoje, K.Solovjova tuomet „Twitter” brūkštelėjo: „Tai ką, superdžetas subyrėjo? Cha cha cha, š... mašina. Gaila, kad ne bendrovėje „Aeroflot”, vienu būtų mažiau arba išvis parduotų kam nors.”

Nesunku nuspėti, kad ir ši moteris oro bendrovėje jau nebedirba.

Vienos didžiausių JAV įdarbinimo per socialinius tinklus sistemos „Jobvite” tyrimo duomenimis, 75 proc. amerikiečių nuolat ieško darbo. Du trečdaliai jų dirba, tačiau nori pakeisti turimą darbą.

6 iš 10-ies ieškančiųjų darbo tvirtino, kad 2012-aisiais sulaukti tinkamo pasiūlymo iš darbdavio buvo sunkiau nei 2011-aisiais.

76 proc. iš apklausoje dalyvavusių žmonių pabrėžė, kad darbo ieško per socialinius tinklus. 83 proc. tyrime dalyvavusių amerikiečių tai darė „Facebook” tinkle, 46 proc. – „Twitter”, o specializuotame profesiniame tinkle „LinkedIn” – 41 proc. Kasmet asmeninę informaciją duomenimis apie išsilavinimą, įgytą profesinę patirtį papildo iki 25 proc. amerikiečių.

70 proc. tų, kurie darbo paieškoms naudoja „Facebook”, buvo vyrai, 63 proc. iš jų buvo iki 40 metų, 40 proc. uždirbo 75 tūkst. dolerių per metus, 36 proc. buvo baigę aukštąsias mokyklas.

Tarp „LinkedIn” tinkle ieškančių darbo amerikiečių 60 proc. buvo vyrai, 62 proc. jų buvo jaunesni nei 40 metų, pusė buvo baigę aukštąsias mokyklas ir per metus uždirbo 75 tūkst. dolerių.

67 proc. tų, kurie darbo ieško naudodamiesi „Twitter”, buvo vyrai, 69 proc. buvo jaunesni nei 40 metų ir mažiau nei pusė savo viešai skelbiamame gyvenimo aprašyme skelbė įgiję aukštąjį išsilavinimą ir uždirbantys daugiau nei 75 tūkst. dolerių.

„Jobvite” duomenimis, 86 proc. „galvų medžiotojų” išsijuosę naršo po socialinius tinklus ieškodami naujo talento besidairantiems darbdaviams, bet apie tai kandidatus įspėja 48 proc. personalo paieškos specialistų.

Socialiniai tinklai – informacijos lobynai darbdaviams.

Apklausoje dalyvavę amerikiečiai neslėpė, kad įrašai asmeniniuose profiliuose pakišo koją ieškant darbo – personalo paieškos specialistai atskleidė, kad jiems ir būsimiems darbdaviams užkliuvo gramatinės klaidos ir kai kurie postringavimai, rodantys nemokšiškumą tam tikroje srityje. Tai nepatiko maždaug 60 proc. „galvų medžiotojų”.