„Jei įpylus raudonojo vyno taurė per keletą minučių nusidažo rausvai, vadinasi, tai ne klastotė”, – aiškino gruzinas Jevgenijus Komarnickis, Vokietijos sostinėje Berlyne vykusioje tarptautinėje maisto produktų parodoje siūlęs ragauti ir pirkti gruziniško vyno.
Gruzijos kompanija „Kindzmarauli” brandina išskirtinės kokybės vyną, laikydamasi tūkstantmečių patikrintų technologijų: jį fermentuoja didelėse molinėse talpyklose, užkastose po žeme.
Anot J.Komarnickio, per metus tokio vyno „Kindzmarauli” pirkėjams pasiūlo tik apie porą tūkstančių butelių.
Gal ir Rusija, šešerius metus taikiusi embargą, jau įsileidžia gruzinišką vyną?
„Dar ne, – išgirdęs klausimą papurto galvą J.Komarnickis. – Bet derybininkams, atrodo, pavyko, ir prekyba turėtų kovą atsinaujinti.”
„Tikimės, kad niekas eksportui į Rusiją nebepakiš kojos”, – viltį pakurstė ir Gruzijos nacionalinės vyndarių asociacijos vadovas Levanas Davitašvilis.
Į Vokietiją, kaip ir į kitas Vakarų Europos valstybes, gruziniško vyno eksportuojama palyginti nedaug. Geriausiai sekasi juo prekiauti Rytų Azijoje.
Lietuvoje gruziniško vyno pardavimas auga pamažu.
Statistikos departamento duomenimis, pernai per vienuolika mėnesių nealkoholinių ir alkoholinių gruziniškų gėrimų importuota kone už 4 mln. litų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011-aisiais (20,1 mln. litų).
2010-aisiais atgabentų gruziniškų gėrimų vertė sudarė 13,7 mln. litų.
„Europoje populiariausias yra Prancūzijos, Italijos, Ispanijos vynas.
Gruziniškam kol kas tenka palyginti nedaug dėmesio”, – sakė vyną į Lietuvą tiekiančios bendrovės „Liviko” ekspertas Albertas Koncijalovas.
Neigiamos įtakos gruziniško vyno įvaizdžiui padarė sovietmetis, kai buvo suniokotos šios šalies vyndarystės tradicijos. Tuomet vyno kokybė buvo smarkiai suprastėjusi.
Maždaug prieš 20 metų gruzinai priėmė įstatymą, kuris įpareigojo vyndarius griežtai laikytis gamybos technologijų.
Todėl didieji gamintojai persitvarkė, pradėjo gaminti aukštesnės kokybės vyną.
Gruzijoje vyno gamyba sutelkta didelių įmonių rankose. Jos gamina ir aukštos kokybės vyną, tačiau jo kaina – stulbinama.
„Mūsų pirkėjai mano, kad geriau už 80 litų nusipirkti neprasto itališko ar prancūziško vyno nei gruziniško”, – sakė A.Koncijalovas.
Vis dėlto gruziniško vyno importą labiausiai įsiūbavo didieji prekybos tinklai. Jie vyno atsiveža patys.
Gruziniški alkoholiniai gėrimai prekybos centruose patenka tarp pigesnių prekių, tad juos dažniausiai perka vyresnio amžiaus žmonės. Jų pasirinkimą nulemia ir nedidelė kaina, ir tam tikri sentimentai.
Nuostatos pasikeitė
2006-aisiais Rusija uždraudė gruziniško vyno importą. Toks draudimas buvo priimtas prisidengiant Rusijos vartotojų teisių apsaugos ir žmogaus gerovės priežiūros tarnybos sprendimu.
Rusai paskelbė, kad gruziniški produktai užteršti: esą gamintojai pažeidė ir sanitarijos, ir epidemiologines normas.
Sulaukę kirčio gruzinai iš pradžių dar stengėsi derėtis, tačiau vėliau numojo ranka ir pareiškė, kad išsivers ir be Rusijos pirkėjų. Gruzijos užsienio reikalų ministerija netgi įspėjo, kad įmonės, kurios vėl panorės eksportuoti vyną į Rusiją, bus apkrautos dideliais mokesčiais.
Tačiau pernai spalį parlamento rinkimus laimėjus opozicinei koalicijai nuostatos pasikeitė. Koalicijos vadovas milijardierius Bidzina Ivanišvilis, ketinantis pagerinti santykius su Rusija, panoro į jos rinką sugrąžinti ir gruziniškus produktus.
