Nekilnojamojo turto rinką gaivina mažos palūkanos ir emigrantai

Vilniuje būsto kainos didžiausios iš trijų Baltijos šalių, tačiau jas sparčiai vejasi Talinas. Tik Vilniuje praėjusiais metais kainos smuko, kai kaimyninių šalių sostinėse augo.

Daugiau nuotraukų (1)

Saulius Jarmalis

2013-02-07 11:04, atnaujinta 2018-03-12 10:20

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad būsto sandorių daugės, kainos išliks stabilios, o pirkėjai sulauks daug patrauklių naujos statybos būstų projektų ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje. Tai lemia smukusios palūkanų normos ir išaugęs pirkėjų pasitikėjimas šalies finansine situacija.

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos (NT) alsuoja subalansuotu, stabiliu ritmu su juntama optimizmo gaida. Būsto kainų lygis išlieka be drastiškų svyravimų, vis drąsiau imamasi plėtoti naujus projektus tiek gyvenamojo, tiek ir komercinio NT segmentuose, skelbia „Ober Haus“.

Augantys sandorių kiekiai, vis aktyvesni investuotojų veiksmai liudija, kad į Baltijos šalių NT rinką sugrįžta pasitikėjimas. Be to, aktyvesnėmis nuotaikomis rinkoje yra suinteresuotos ir kreditavimo institucijos, siūlydamos vartotojams itin patrauklias, šiuo metu istorines žemumas pasiekusias, palūkanų normas.

2012 metais ryškiausius kainų pokyčius „Ober-Haus“ fiksuoja Estijos sostinėje Taline, kur vidutiniškai būstas pabrango 6 procentais.

Rygoje kainos ūgtelėjo 2 proc., o Vilniuje praėjusiais metais buvo stebimas simbolinis 1,4 proc. smuktelėjimas. Nepaisant neigiamo metinio pokyčio, aukščiausia vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Lietuvos sostinėje – 4091 Lt/kv. m, Taline - 3887 Lt/kv. m, Rygoje – 3414 Lt/kv. m.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, Taline būsto kainos sparčiai vejasi Vilnių.

Kita vertus, Vilniuje šiuo metu statoma kur kas daugiau naujų daugiabučių namų, nei Taline ar Rygoje.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013 metų pradžioje daugiausią neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygoje – 1600, Vilniuje šis rodiklis siekia 1550, o Taline – 650.

„Estijoje sumažėjusią naujos statybos būsto pasiūlą lemia įsibėgėjusi renovacija", - LNTPA konferencijoje „NT rinka: mokesčių naujienos ir perspektyvos, energetika, finansavimo galimybės“ sakė S. Vagonis.

Anot jo, geras būsto rinkos perspektyvas lemia patrauklios palūkanų normos. Lietuvoje paskolą eurais galima gauti už 2,4 proc., Estijoje – 2,5 proc., Latvijoje – 3,2 proc. palūkanas.

Pasak S. Vagonio, palūkanos yra patrauklios, bankai pradeda skolinti, tad daug kas priklausys nuo pačių gyventojų pasitikėjimo finansine situacija.

„Į nekilnojamojo turto rinką sugrįžo pajūris ir dabar faktiškai du regionai dengia visos Lietuvos naujos statybos rinką“, - konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. - Pajūryje pardavimai pradėti 19, o Vilniuje – 40 naujų projektų - į rinką pateko atitinkamai 677 ir 2522 butai – tai net 96 proc. naujos pasiūlos Lietuvoje“.

Pasak A. Antanavičiaus mažos bankų indėlių palūkanos skatina populiarėjančias investicijas į butus nuomai.

„Sumažėjusios palūkanos skatina žmones pasiimti pinigus iš bankų ir investuoti į vartojimą arba nekilnojamąjį turtą, kuris gali būti išnuomotas.

Rinkai įtakos turi ir emigrantai, kurie Lietuvoje neturėjo kapitalo, o išvykę į užsienį užsidirbo pinigų ir juos investuoja į Lietuvos nekilnojamojo turto rinką.

Pasak „Inreal“ analitikų, 2013 metais Lietuvos NT rinka toliau kils. Būsto sektoriuje nuosekliai daugės pirkėjų. Naujo būsto segmente dėl didelės pasiūlos kainos turėtų išlikti stabilios, o senos statybos butų kainos, tikėtina, nebekris.

 Nekilnojamojo turto vystytojai Vilniuje 2012 metais pardavė apie 1500 naujos statybos butų, t.y. net 21 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Preliminariais Registrų centro duomenimis, 2012 metais Vilniuje pardavimai išaugo 5,5 proc., sudaryta apie 6000 būsto pardavimo sandorių. 2012 metais daugiausia naujų butų pirkėjai įsigijo Pilaitėje ir Naujamiestyje. Trečioje vietoje pagal parduotų butų skaičių – Pašilaičiai, toliau rikiuojasi Antakalnis ir Žirmūnai.

Bendrovės "Eika" duomenimis, praėjusiais metais 51,5 proc. naujų butų pardavimų sudarė ekonominės klasės butai, kurių pardavimai per metus išaugo net 30 proc. Šiuo metu ekonominės klasės buto vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 4080 litų, t.y. 1 proc. mažiau negu 2011 metais.

Apie 39 proc. parduotų naujų butų buvo vidutinės klasės. 2012 metais šios klasės butų parduota 22 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Vidutinės klasės butai per metus pabrango 5 proc. ir šiuo metu vidutinė tokių butų kaina - apie 5280 litų už kvadratinį metrą. Prestižinės klasės butai sudarė mažiausią – 9,5 proc. pardavimų dalį.

„Prabangių butų per 2012 metus parduota 10 proc. mažiau nei 2011 metais, tačiau šios klasės butai pabrango 3 proc. Skelbiamos kainos šiame sektoriuje vidutiniškai siekia 8050 litų už kvadratinį metrą“, - teigė „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.

„Prognozuojame, kad būsto rinka 2013 - 2014 metais augs po 8 proc.  kasmet, o 2015 metais augimas sumažės, nes tikėtina, kad išaugs paskolų palūkanos, dėl to žmonėms bus sunkiau pasiskolinti“, - konferencijoje sakė D. Dargis. 

Jo nuomone sparčiau augs ekonominių būstų paklausa, kuri turės įtakos senos statybos būstų kainoms.

„Eikos“ duomenimis naujų būstų pasiūla Vilniuje išaugo net 43 proc. iki maždaug 2400, o tai yra gerokai daugiau nei tikėjosi vystytojai. Šiais metais, naujos statybos būstų pasiūla turėtų sumažėti, nes dalis projektų, planuotų 2013 metams, pradėti anksčiau.

"Įžvelgiame riziką, kad iki 2015 metų pasiūla išaugs iki 3300. Taip gali atsitikti dėl to, kad nuo 2016 visi nauji namai turės būti A energinės klasės. Todėl nemažai statytojų, kurie neturi patirties statyti taupesnius, šiltesnius būstus, mėgins projektus užbaigti anksčiau, kad jiems užtektų dabar reikalaujamos C klasės", - pastebėjo D. Dargis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.