Pasak jo, Varšuvai „pasisekė gauti visai gerą biudžetą tokiu
sunkiu Europos Sąjungai metu”. Sanglaudos politikai, už kurios
biudžetą Lenkija aktyviai kovojo pastaraisiais mėnesiais, šalis
gavo 72,9 milijardo eurų, žemės ūkiui - 28,5 milijardo eurų.
„Nemanau, kad Europos Parlamentas panorės užblokuoti ES biudžetą,
nors ir pademonstruos savo nepasitenkinimą dėl to, kad jis taip
sumažintas”, - pridūrė Lenkijos ministras pirmininkas.
2014-2020 metais Latvija
gaus papildomus 67 mln. eurų žemės ūkio plėtrai. Tai buvo
patvirtinta penktadienį svarstant Europos Sąjungos (ES) naująjį
biudžetą.
Prieš tai buvo minima, kad Latvija papildomai galėtų gauti 60
mln. eurų paramą žemės ūkio plėtros programoms finansuoti.
Papildomi 7 mln. eurų greičiausiai šaliai skirti dėl to, kad šalis
pagrasino vetuoti biudžetą, teigia neoficialūs šaltiniai.
Sanglaudos programos finansavimo „lubos“ Latvijai sudarys 2,59
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. 4,2 mlrd. eurų. Iki 2020
m. tiesioginė išmoka ūkininkams padidės iki 196 eurų. Ji sudaro
maždaug 80 proc. vidutinės ES išmokos.
Didžiausią įtaką sprendimui
padarė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuris teigė, kad Europos Sąjunga (ES)
negali nuspręsti padidinti biudžetą visuotinio taupymo laikotarpiu.
Europos lyderiai pirminį siūlytą biudžetą sumažino 3 proc., praneša
„EUbusiness“.
Prancūzija ir Italija kovojo prieš biudžeto mažinimą ir teigė,
kad reikia skatinti ekonomikos augimą ir didinti darbo vietų
skaičių rekordinio nedarbo laikotarpiu.
Naujojo biudžeto išlaidų dalis siekia 908,4 mlrd. eurų, kurie
bus daugiausia skirti įvairioms išmokoms. Priskaičiavus sumą
įvairioms nenumatytoms ar papildomoms išlaidoms, galutinės biudžeto
„lubos“ siekia 960 mlrd. eurų. Ši suma tesudaro 1 proc. ES bendrojo
vidaus produkto (BVP). Šis biudžetas, palyginti su 2007-2013 metų
973 mlrd. eurų biudžetu, yra sumažintas 3 proc. To ir siekė D.
Kameronas ir jo šalininkai lapkričio mėnesio susitikime, kurio metu
susitarimas taip ir nebuvo priimtas.
Iš pradžių Europos Komisija norėjo 5 proc. padidinti pradinį
biudžetą, t.y. jo suma turėjo siekti 1,04 trln. eurų. Ši suma kiek
viršytų 1 proc. ES BVP. Tiesa, šalių vadovų susitarimas yra tik
pirmasis biudžeto tvirtinimo žingsnis. Jį dar turi patvirtinti
Europos Parlamentas (EP), o įstatymų leidėjai nėra linkę taupyti.
Todėl EP vadovas Martinas Schulzas teigė, kad
parlamentas negali priimti tokio biudžeto, nes ES programų
finansavimas taptų keblesnis, o tai griautų Europos Sąjungos ateitį.
Tiesa, pagrindinės ginčijamos biudžeto sritys: Bendrosios žemės
ūkio politikos subsidijos ir Sanglaudos fondai, t.y. pinigai,
skiriami naujoms ES šalims tam, kad pasivytų senąsias nares,
mažinami nebus.