Tokių dienų kaip ketvirtadienis net ir Briuselyje pasitaiko retai.
Į gatves protestuoti išėjo Belgijos valstybės tarnautojai ir kalėjimų prižiūrėtojai. Tačiau vietos mitinguoti šios šalies sostinėje atsirado ir Baltijos šalių ūkininkams.
Prašo lygių galimybių
Neišsigandę šlapdribos ir šalčio bei nujausdami, kad būtent šįkart gali būti priimtas lemiamas sprendimas, Latvijos, Lietuvos ir Estijos jaunuoliai dainas plėšė iš visos širdies.
„Jaunimas sako, kad nori ūkininkauti savame krašte, o ne būti darbininkais svetimame.
Bet tam būtina sudaryti vienodas konkurencines sąlygas, o tiesioginės išmokos – viena jų.
Mes nenorime labai daug pinigų, užtenka į Europos Sąjungos vidurkį panašaus skaičiaus”, – teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 143 eurus už hektarą. ES vidurkis – 249 eurai. Tad visoje Europoje, kur ūkininkavimo sąnaudos beveik nesiskiria, toks skirtumas milžiniškas.
Ūkininkai teigia, kad visų šalių žemdirbiai turi laikytis ES nustatytų aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos reikalavimų, todėl investicijos tampa per brangios.
„Kainos viską parodo. Mums sunku įpirkti techniką, parduoti grūdus, ūkiams sunku išsilaikyti, brangiai kainuoja trąšos”, – „Lietuvos rytui” teigė tėvams ūkininkauti padedantis Šarūnas Čeponis. Jo svajonė – ateityje išplėsti turimą smulkųjį ūkį.
Nenori niekur išvykti
Dalis jaunuolių teigė, kad net ir nepavykus išsiderėti norimos sumos gimtųjų ūkių stengsis nepalikti. Vis dėlto emigruojančių jaunųjų žemdirbių toli ieškoti nereikia.
„Pats šešerius metus pragyvenau Londone. Gal emigranto duona ir skalsesnė, bet esu lietuvis, noriu gyventi savo šalyje su artimaisiais, giminaičiais ir pažįstamais.
Tiktai kol kas sąlygos savo šalyje sudėtingos”, – skundėsi ūkininkų senelių, tėvų ir uošvių pavyzdžiu sekantis Vytautas Buivydas.
„Noriu likti kaime, padėti tėvams, nenoriu niekur išvykti. O pažįstamų ūkininkų, kurie negavę darbo išvažiavo į užsienį, tikrai nemažai”, – teigė Aleksandro Stulginskio universiteto studentė Kristina Stirnaitė.
Prisiminė ir kolchozus
Protesto organizatoriai pabrėžė, kad pernelyg mažos išmokos – tikrai ne jų tingumo rezultatas.
„Ne dėl savo kaltės turėjome persitvarkyti iš kolchozų į privačius šeimos ūkius.
Juk dėl šios priežasties mums buvo apskaičiuotos tokios diskriminuojančios išmokos”, – teigė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius.
Protestuotojai vylėsi, kad jų dainos padės susitarti prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri ketvirtadienio vakarą su kitais 27 ES šalių lyderiais sėdo prie derybų stalo dėl 2014–2020 m. ES biudžeto.