t Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos
apskričių savivaldybių teritorijose veikiančioms smulkiojo ir
vidutinio verslo įmonėms buvo taikytos palankesnės kreditavimo
sąlygos.
Anot „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)
generalinio direktoriaus Audriaus Zabotkos, tai buvo viena pirmųjų
finansų inžinerijos priemonių, tiesiogiai prisidėjusių prie
užimtumo skatinimo plėtotinuose regioniniuose centruose.
Daugiausia mikrokreditų buvo išdalyta įmonėms, veikiančioms
Vilniaus (11,96 mln. Lt), Panevėžio (7,29 mln. Lt) ir Šiaulių
apskrityse (6,9 mln. Lt). Pagal įmonių veiklos sritis daugiausia -
25,6 mln. Lt - mikrokreditų buvo suteikta prekybos įmonėms, 22,6
mln. Lt - paslaugų įmonėms ir 13,9 mln. Lt - gamybos įmonėms.
Galimybė teikti mikrokreditus atsirado pasibaigus PHARE
negrąžintinos paramos programoms, skirtoms Lietuvos labai mažoms,
mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti, ir paramos lėšas perėmus į
valstybės biudžetą.
Mikrokreditai buvo pirmoji Lietuvoje finansų inžinerijos
priemonė, kurią įgyvendino Ūkio ministerija. Visą mikrokreditavimo
priemonę administravo INVEGA.
2006 m. atlikus finansinių tarpininkų atrankos konkursą,
priemonei skirtos lėšos buvo paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln.
Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB NORD bankui (5,5
mln. Lt), kurie pasiūlė geriausias įmonių mikrokreditavimo sąlygas.
Įmonei grąžinus labai mažą paskolą, gautas lėšas bankas galėjo
naudoti tik naujiems mikrokreditams teikti.
Vienai įmonei bankai galėjo suteikti ne daugiau kaip 2 labai
mažas paskolas. Įmonės mokėjo nustatyto dydžio palūkanas ir banko
maržą, kuri turėjo būti ne didesnė kaip 4 proc. Jeigu įmonės vykdė
veiklą Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių
sav. teritorijose, palūkanų norma buvo 0,5 proc. mažesnė.