Pernai birželį uždaryto Panemunės tilto rekonstrukcijos darbai stringa. Tiltas visiškai nugriautas, o naujojo statybos finansavimas iki šiol nėra aiškus.
Pagal sutartį naujas tiltas turi būti pastatytas iki 2014 metų spalio, tačiau ar tai bus padaryta – nežinia.
„Kauno tiltai” baiminasi: jeigu pinigų laiku nebus, rekonstrukciją teks pratęsti. Vadinasi, šio tilto labiausiai laukiantys Panemunės, Vaišvydavos, Gervėnupio gyventojai ir toliau vargs važinėdami aplink ir papildomai sukardami dešimtis kilometrų.
Gavo tik katino ašaras
Pagal pernai pavasarį pasirašytą sutartį tarp Kauno savivaldybės ir „Kauno tiltų” Panemunės tilto rekonstrukciją reikia užbaigti per 30 mėnesių nuo darbų pradžios – iki 2014 metų spalio.
Aštuoni mėnesiai nuo tilto uždarymo jau praėjo, tačiau iki šiol atlikta tik dešimtadalis visų darbų. Kada jie bus užbaigti, kol kas neaišku, nes viską lemia skiriamos lėšos. Kaip tik jų ir stinga.
Visiems darbams atlikti numatyta daugiau kaip 100 mln. litų, maždaug po trečdalį šios sumos skiriant kasmet.
Kauno savivaldybė žadėjo skirti apie trečdalį būtinų pinigų, o likusią dalį – ankstesnė Susisiekimo ministerijos vadovybė.
Bet pernai iš planuotų 35 mln. litų buvo skirta tik 5,5 mln. litų. „Kauno tiltai”, norėdami pabaigti griovimo darbus, patys skyrė dar 5 mln. savo lėšų, nes iki pavasario laukti nebuvo galima – potvyniai būtų sugriovę pastolius, techninį tiltelį.
„Jau nugriauta senoji tilto perdanga, išardytos krantinės tilto atramos, sukalta spraustasienė.
Šiuo metu įrenginėjami gręžtiniai tilto poliai, rengiamas laikinas tiltas”, – nuveiktus darbus vardijo bendrovės atstovė Rimantė Jablonskytė.
Gali nukelti atidarymą
Kad rekonstrukcijos darbai nenutrūktų ir vyktų sklandžiai, bendrovė už savo pinigus perka reikalingas statybines medžiagas, užsako tilto konstrukcijas, atlieka projektavimo darbus.
„Į tilto rekonstrukciją esame pasirengę ir toliau investuoti savas lėšas, tačiau tam, kad galėtume normaliai vykdyti savo veiklą, reikia bent aiškumo.
Bendrovėje dirba per 800 žmonių, reikia organizuoti jų veiklą, planuoti išteklius, statybinių medžiagų pirkimą ir gamybą, laiku atsiskaityti su tiekėjais.
Mūsų veiklą labai apsunkina nežinomybė dėl finansavimo”, – tvirtino R.Jablonskytė.
Šįmet tilto rekonstrukcijos darbams vėl planuojama skirti 35 mln. litų, tačiau ar jų tikrai bus – nežinia.
Iš ministerijos – špyga
Sausio viduryje Kaune apsilankęs naujasis susisiekimo ministras R.Sinkevičius kalbėjo labai aptakiai: „Dėl tilto spręsime rimtai, nežiūrėdami į politines pažiūras ar panašius dalykus.
Bet kokiu atveju šie sprendimai turi būti priimami žmonių labui. O visa infrastruktūra yra dabarties ir ateities ekonomikos pagrindas”, – postringavo ministras.
Tačiau oficialiai Susisiekimo ministerija atsakė, kad tai miesto tiltas, kuris nejungia su jokiu valstybinės reikšmės keliu, todėl jo priežiūra, remonto ar statybos planavimu ir finansavimu pirmiausia turėtų rūpintis pats miestas.
„Teisinio pagrindo skirti lėšų tiltui remontuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nėra.
Todėl ne tik Susisiekimo ministerija, bet ir Vyriausybė, o gal ir Seimas turėtų svarstyti, kaip būtų galima išspręsti susidariusią problemą”, – rašoma ministerijos atsakyme.
Kauno meras – optimistas
Surengęs įspūdingą senojo tilto sprogdinimo šventę Kauno meras Andrius Kupčinskas nusiteikęs optimistiškai ir tikisi rasiąs bendrą kalbą su naująja Vyriausybe.
„Su ankstesnės Vyriausybės vadovais buvome sutarę, kad iš valstybės biudžeto bus skirta 70 mln., o iš savivaldybės – likę 30 mln. litų.
Tikiuosi, kad šis susitarimas išliks ir toliau”, – vylėsi Kauno meras.