Tokios tarybos projektas jau parengtas,
preliminarūs pokalbiai su kviečiamais ekonomistais įvykę. Ūkio
ministerija tikisi aktyvaus verslo dalyvavimo ir šios tarybos, ir
kitų darbų grupių veikloje.
Tai susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
atstovais trečiadienį pažymėjo ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Susitikime aptartas viešųjų pirkimų procesų tobulinimas, darbo
vietų kūrimo skatinimas, trūkstamų specialistų darbo rinkai
rengimas, efektyvesnis ES lėšų panaudojimas, Ūkio ministerijai
pavaldžių viešųjų įstaigų veikla.
„Šiuo metu rengiame Ūkio ministerijos prioritetinių priemonių
planus, kur vienas pagrindinių tikslų - verslo aplinkos gerinimas.
Tam esame pasiruošę peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymą, atlikti ES
lėšų panaudojimo efektyvumo analizę, Ūkio ministerijai pavaldžių
agentūrų veiklos peržiūrą.
Verslo nuomonė mums labai svarbi, todėl
raginame aktyviai dalyvauti diskusijose ir teikti savo pasiūlymus
visais aktualiais klausimais“, - sakė ūkio ministrė B.Vėsaitė.
Ministrė sutiko su nuoseklia Lietuvos verslo konfederacijos
pozicija, kad viešųjų pirkimų sistemoje būtina pereiti nuo
mažiausios kainos prie ekonominio efektyvumo kriterijaus.
„Skatinsime perkančiąsias organizacijas kuo daugiau viešųjų
pirkimų praktikoje taikyti ekonominio naudingumo kriterijų. Mano
nuomone, bent 50 proc. visų pirkimų turėtų būti atliekami
vadovaujantis šiuo kriterijum“, - sakė ministrė.
Tuo metu dabar Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. visų viešųjų
pirkimų vykdomi taikant mažiausios kainos kriterijų. LVK
įsitikinimu, tokia viešųjų pirkimų tvarka skatina šešėlinę
ekonomiką, nes mažiausią kainą konkursuose gali pasiūlyti įmonės,
turinčios mažiausius kaštus. Dažniausiai tai reiškia, kad jos moka
atlyginimus vokeliuose ir „taupo“ nemokėdamos mokesčių.
Kalbėdama apie Ūkio ministerijai pavaldžias agentūras, B.
Vėsaitė pabrėžė, kad tikisi gilesnės analizės ir pastebėjimo iš
verslo atstovų dėl šių viešųjų įstaigų veiklos.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus,
LVK pozicija šiuo klausimu yra tvirta.
„VšĮ „Versli Lietuva“ dabar atlieka tas funkcijas, kurias
galėtų atlikti verslo asociacijos. Verslumo skatinimo projektai,
mokymai, verslo misijos ir dalyvavimas parodose - kodėl šių
paslaugų negali teikti stiprios asocijuotos verslo struktūros?
Valstybė turėtų skelbti konkursus, leisti juose varžytis verslo
organizacijoms, ir laimėtojas kokybiškai suteiktų tokias paslaugas
už geriausią kainą. Bet šiuo metu, užuot leidus konkursuose
varžytis geriausiomis idėjomis ir projektais, finansavimas
skiriamas papildomoms valdininkų darbo vietoms kurti“, - sako V.
Sutkus.
Ūkio ministrė pažadėjo detaliai išanalizuoti šių įstaigų
veiklą, apsvarstyti galimybę reformuoti agentūrų valdymą,
įtraukiant daugiau verslo atstovų.
B. Vėsaitė akcentavo, kad ministerija skirs ypatingą dėmesį ES
paramos efektyvumui įvertinti.
„Būtina atlikti analizę ir pasižiūrėti, kokią naudą davė jau
išdalinta ES parama, ypač investicijos į smulkųjį ir vidutinį
verslą. Šiuo klausimu yra įvairių nuomonių.
Dėl to būtinai
atliksime analizę, kad galėtume efektyviau naudoti paramą ateityje.
Mano įsitikinimu, ES paramos lėšos turėtų būti investuojamos į
infrastruktūrą, skirtą verslui“, - kalbėjo ministrė.
LVK atstovų ir B. Vėsaitės nuomonės visiškai sutapo kalbant
apie darbo rinkos problemas, ypač kvalifikuotų specialistų trūkumą.
„Politikams rinkimų laikotarpis labai naudingas, nes jie dažnai
lankosi įmonėse ir turi progą pamatyti, ko verslui labiausiai
trūksta. Visiškai sutinku su jumis, kad kvalifikuotų specialistų
trūkumas - labai didelė problema verslui.
Gal tikrai darbdaviams
dalinamos kompensacijos už jaunų, patirties neturinčių žmonių
įdarbinimą, nėra veiksmingos. Manau, kad būtų efektyviau šias lėšas
panaudoti trūkstamų profesijų specialistų parengimui“, - sakė
ministrė.
Ji taip pat paminėjo, kad Ūkio ministerija, pagal Švietimo ir
mokslo ministerijos užsakymą, ruoš profesijų poreikio žemėlapį. Į
šį procesą ji pakvietė aktyviai įsijungti ir verslą. „Nors ir sunku
prognozuoti ekonominius ciklus ir technologijų raidą, tačiau
privalome planuoti.
Verslas turi prognozuoti, kokių profesijų
specialistų reikės ateityje. Pagal tai bus skirstomas finansavimas
studijoms“, - sakė B. Vėsaitė.
LVK atstovai žada aktyviai dalyvati sudarant profesijų poreikio
žemėlapį, nes konfederacijos narės - daugiausiai paslaugų ir
aukštųjų technologijų įmonės - labai dažnai susiduria su
kvalifikuotų specialistų trūkumu.