„Manęs nesužavėjo. Lietuvoje daug dirbdama galiu uždirbti tiek pat, kiek jie siūlo“, - sakė odontologė iš Vilniaus Jurga. Per mėnesį ji kartais užsidirba per 20 tūkst. litų.
Į susitikimą moteris atėjo, nes jos Lietuvoje netenkina per dideli mokesčiai. Dalį atlyginimo ji gauna neoficialiai ir baiminasi dėl mažų socialinių garantijų. Gydytoja svarsto apie galimybę išvykti.
„Odontologe dirbu apie 10 metų. Darbo yra, galiu iš darbo pragyventi, bet nėra jokių socialinių garantijų. Jei mokėsiu visus mokesčius, nebeužsidirbsiu“, - pasakojo medikė.
Ji dirba du darbus, 6 val. viename, dar tiek pat - kitame. Moters darbo diena prasideda 7 val. ir baigiasi 20 val. Ji oficialiai gauna apie 1000 litų. Taip pat su klinika yra sutarta, kad odontologei tenka 30-40 proc. nuo sumos, kurią ji įneša į kasą.
„Vieną mėnesį galiu uždirbti 2 tūkst., kitą ir 20 tūkst. litų, priklauso nuo to, kiek ateina pacientų ir kokie darbai. Kartais per dieną galiu uždirbti 2 tūkst. litų iš vieno žmogaus. Per mėnesį daugiausia buvau į kasą įnešusi 60 tūkst. litų. Tokie mėnesiai pasitaiko 2-3 kartus per metus“, - pasakojo vilnietė.
Labiausiai ją neramina socialinės garantijos. „Jeigu norėčiau išeiti į dekretą, kiek aš gaučiau? Tūkstantį litų? Arba jeigu susirgčiau, ar pragyvenčiau už tuos pinigus? Taip, galiu pasididinti algą. Bet tada aš nieko nebeuždirbsiu. Mokesčiai dideli. Dėl to kartais pagalvoju apie darbą užsienyje“, - aiškino Jurga.
Tačiau „Attendo“ pasiūlymas jai pasirodė pernelyg abstraktus. „Nepasakė, kokių specialistų jiems trūksta. Nepasakė, kuriose vietose mes dirbtume. Man trūksta konkretumo“, - sakė odontologė.
Į Suomiją – paskui vyrą
36-erių odontologė Aurelija neabejoja, kad į Suomiją važiuos. „Rugsėjį su šita pačia programa išvažiavo mano vyras. Jam ten gerai sekasi. Ir aš su vaikais ketinu važiuoti“, - sakė dviejų vaikų motina.
Pusę metų moteris lankys suomių kalbos kursus ir rugsėjį iškeliaus. Jos vyras Suomijoje gyvena nedideliame 20-30 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje. „Suomijoje kitas temperamentas. Jie nesiverčia per galvą, nesižudo, kaip lietuviai yra įpratę. Turi darbo valandas, atidirba ir eina ilsėtis“, - pasakojo odontologė.
Važiuoti į Suomiją ketina ir burnos higienistė iš Alytaus Kristina. Ji į darbo Suomijoje pristatymą atvažiavo su vyru Ričardu. Pora per mėnesį uždirba apie 6-7 tūkst. litų.
„Mano atlyginimas normalus, bet darbo mažai. Yra senas požiūris į burnos higieną, žmonės nesupranta, ką mes darome, o odontologai nesiunčia žmonių pas mus. Norėtųsi daugiau pacientų“, - guodėsi medikė, šiuo metu auginanti trečią vaiką. Kol rūpinasi kūdikiu, per savaitę dirba 4 dienas po 6 valandas.
Jos vyras dirba darbų vadovu statybose. „Esu diplomuotas. Darbo yra daug, bet požiūris į atlyginimą konservatyvus – reikalauja daug, duoda mažai“, - pasakojo alytiškis.
Šeima pasiėmusi paskolą namui. Į Suomiją važiuoti nebijo – jiems įdomios naujos galimybės ir pažintys. Daug jų pažįstamų jau darbuojasi užsienyje ir yra patenkinti.
Šalyje – 15 tūkst. gydytojų
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, išvykimą yra deklaravę 2-3 proc. Lietuvos gydytojų. Skaičiais tai – 300-450 medikų.
„Išvykstančių gydytojų skaičius yra nedidelis. Tačiau kiekvienas gydytojas yra svarbus. Mūsų pareiga, kad gyventojai gautų gydytojų paslaugas“, - sakė SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas.
Įskaičiuojant tuos, kurie studijuoja rezidentūroje, šalyje yra apie 15 tūkst. gydytojų.
Statistikos departamentas suskaičiavo, kad per 2011 metus išvykimą deklaravo arti 54 tūkst. Lietuvos gyventojų. Beveik pusė jų išvažiavo į Didžiąją Britaniją. Iš Skandinavijos šalių išskiriama tik Norvegija. Ten patraukė kone 4 tūkst. emigrantų.
Iš viso per du dešimtmečius iš Lietuvos emigravo apie 230 tūkst. žmonių.