Šiandien kaip niekad svarbu
pradėti galvoti apie tai, kas būtų, jei su katastrofiniais
nuostoliais susidurtume Lietuvoje, tvirtina „Lietuvos draudimo“
Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas.
Jis pateikia dvejopą atsakymą į klausimą, ar tokią sunkiai
suvokiamą ir prognozuojamą žalą galėtų atlyginti draudimas. Anot
jo, brangus draudimas - taip, pigus, apribotas draudimas - ne.
Turto draudime egzistuoja du pagrindiniai principai -
išvardintų rizikų draudimas ir visų rizikų draudimas, aiškina J.
Kondratas. Pirmasis dengia dažnai pasitaikančias, suvokiamas,
apskaičiuojamas ir prognozuojamas rizikas, pavyzdžiui, gaisrą,
sprogimą, audrą, vagystę. Todėl jis yra pigesnis.
Antrasis dengia bet kokias rizikas, išskyrus tas, kurios yra
suvokiamos, bet masiškai suardo visuomenės egzistenciją ir tuo
pačiu sąlygotų draudimo industrijos bankrotą, pavyzdžiui: karas,
branduolinė katastrofa. Dalis rizikų, apdraustų pagal visų rizikų
draudimą, gali būti labai retai pasireiškiančios, sunkiai
prognozuojamos, tačiau šis produktas yra brangesnis ir leidžia
draudikui suformuoti rezervus tokioms žaloms atlyginti, pažymi
„Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento direktorius.
Pagal Vakaruose galiojančias draudimo paslaugų tradicijas,
būtent meteoritų žala visų rizikų draudimo produktų pakete galėtų
būti atlyginama, aišku, su sąlyga, jog esant katastrofinio dydžio
žalai draudikas turi pakankamą perdraudimo apsaugą, kadangi žala
gali siekti ir šimtus milijonų litų.
Būtent tokie stambūs įvykiai ir patikrina draudiko finansinį
stabilumą, patikimumą ir norą padėti nelaimėje atsidūrusiam
klientui, pabrėžia J. Kondratas.
Deja, apgailestaudamas jis pažymi, kad Lietuvoje ir Rytų
Europoje dauguma klientų orientuoti į draudimo produkto kainą,
todėl visų rizikų draudimas arba kitokie išplėstiniai draudimai
perkami rečiau ir greičiausia draudikai tokio įvykio atveju
negalėtų pagelbėti.
J. Kondrato manymu, Lietuvoje egzistuoja dar didesnė problema -
žmonės menkai draudžiasi net ir nuo labai aktualių ir tikėtinų
rizikų: vos 50 proc. privačių namų ir vos 25 proc. butų savininkų
draudžia savo turtą.
Dėl klimato kaitos gamtos sukeliami nuostoliai visame pasaulyje
ir Lietuvoje didėja geometrine progresija. Meteorito sukeltų
katastrofų tikimybė yra labai menka, tačiau mūsų regione smarkiai
daugėja didelių audrų ir tornado ir artimiausiu metu, tikėtina, ši
tendencija tik augs, mano „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos
departamento direktorius J. Kondratas.
Kol kas audros Lietuvoje kasmet padaro nuostolių iki
keliasdešimt milijonų litų, tačiau jeigu įvyktų katastrofa, kurios
padariniai - keli šimtai milijonų litų nuostolis, - valstybę
neabejotinai užgultų nepasidraudusiųjų pagalbos prašymai. Todėl
šiandien kaip niekada svarbu pradėti galvoti apie sisteminius šios
rizikos valdymo sprendimus, įspėja „Lietuvos draudimo“ specialistas.