Kauno kariniai miesteliai: Panemunė dar apleista, Šančiai pamažu atgyja

Valstybės saugomi Kauno kariniai miesteliai per 20 metų pakilo naujam gyvenimui, tačiau ne visi.

Valstybės saugomi Kauno kariniai miesteliai per 20 metų pakilo naujam gyvenimui, tačiau ne visi.<br>M. Patašius
Valstybės saugomi Kauno kariniai miesteliai per 20 metų pakilo naujam gyvenimui, tačiau ne visi.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Ingrida Žirlienė

Feb 16, 2013, 2:08 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 7:13 PM

Dalis Panemunėje likusių statinių, išėjus sovietų armijai, buvo sugriauti ne tik laiko, bet ir žmonių. Kur kas geresnė situacija Žemuosiuose Šančiuose, kur buvusiose carinėse kareivinėse gyvena naujakuriai. Tačiau ne visos kareivinės buvo rekonstruotos, du pastatus ir toliau niokoja benamiai bei plytų vagys.

Šiemet sukanka 20 metų, kai Lietuvą paliko sovietinė kariuomenė. 1993 metais rugpjūčio 31-ąją paskutinis traukinys su Rusijos kariuomene paliko Kauną. Išsikrausčius okupantams, liko gausybė pastatų, statytų dar Rusijos caro valdymo laikais. Per du dešimtmečius pastatus neatpažįstamai sugriovė ir laikas, ir žmonės.

Prieš dešimtmetį visi keturi Kauno kariniai miesteliai buvo įrašyti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Į sąrašą buvo įtrauktas Kauno pirmasis karinis miestelis, vadinamas Žemųjų Šančių kareivinėmis.

Į registrą taip pat įrašyti 19 amžiaus Kauno antrasis ir trečiasis kariniai miesteliai, vadinami Panemunės kareivinėmis. Ketvirtasis į registrą įrašytas objektas yra 19 amžiaus pabaigos - 20 amžiaus pradžios Kauno ketvirtasis karinis miestelis, irgi vadinamas Panemunės kareivinėmis.

Skirtingi Kauno Panemunės veidai

Be tilto ilgam likusi Panemunė dabar atrodo lyg išmirusi: daugelis parduotuvių uždaryta, pagrindine Vaidoto gatve net darbo dieną pravažiuoja vos viena kita mašina. Šis miesto rajonas tarsi suskaidytas į kelias dalis: Vaidoto gatvės bakūžės atrodo skurdžiai ir apleistos, palei Nemuną besidriekiančioje A. Smetonos alėjoje galima rasti ir sovietmečiu statytų tipinių daugiaaukščių.

Nemažą dalį Panemunės užima kariniai miesteliai: čia įsikūręs J. Vitkaus inžinerijos batalionas bei Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas. Sovietmečiu pastarajame tarnavo desantininkai. Dar viena Panemunės dalis laikoma prestižine: būtent toks yra A. Smetonos alėjos pabaigoje susiformavęs nuosavų namų kvartalas. Būstų kainos čia kelis kartus didesnės nei, tarkim, Vaidoto gatvėje.

Tarp A. Smetonos alėjos ir Perlojos gatvės įsikūrusi Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba. Šalia jos teritorijos stūkso griuvėsiai, į kuriuos kojos geriau nekelti. Iš likusių statinių architektūros nesunku atspėti, kad šie pastatai – taip pat caro laikų.

Pačioje Perlojos gatvės pabaigoje raudonų plytų pastatuose įsikūrusi Panemunės seniūnija, morgas, konditerijos įmonė ir laidojimo biuras. Pastarojo statinys net tviska ir atrodo lyg ką tik sumūrytas.

Buvusiame aerodrome galima nusisukti sprandą

Už šių statinių atsiveria plynė su lyg bombų išraustomis duobėmis. Čia iki 1915 metų veikė pirmasis Kauno tvirtovės aerodromas, nuo 1920 metų ši teritorija priklausė Lietuvos kariuomenės daliniams, o praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje čia buvo įsikūręs sovietų priešlėktuvinis dalinys.

Dabar ši teritorija atrodo lyg po karo: čia pilna šiukšlių, sudėvėtų padangų, senų šaldytuvų. „Dabar čia šuniukų stadionas“, - tarsteli pro šalį einantis senjoras. Tiesa, čia vaikštinėti nesaugu. Net ir šuniukams. Neidealizuodamas praeities vyriškis prisimena, kaip sovietmečiu kariniuose miesteliuose net šaligatvių borteliai buvo nubalinti kreida.

Sovietų armijai išėjus ši teritorija perėjo Valstybės turto fondo žinion. Didžiąją dalį teritorijos pavyko parduoti privatiems asmenims, tačiau investicijų ši plynė kol kas nesulaukė.

Pervažiuojame į kitą Vaidoto gatvės pusę. Čia nevilties jausmas sumažėjo, nes J. Vitkaus inžinerijos bataliono teritorija ir ant jos esantys pastatai prikelti naujam gyvenimui. Tiesa, šalia bataliono stūksantys pastatai kol kas nesulaukė investicijų, tačiau jie bent jau užkonservuoti ir aptverti tvora, draudžiančia pašaliniams įkelti čia koją.

Šančių kvartalas beveik susiformavęs Didžiausiu kareivinių miesteliu, dabar Šančių kareivinėmis vadinamas, laikytas pastatų kompleksas išaugo 1886-1896 metais, jame buvo pastatyta speciali kariuomenės cerkvė. Žemųjų Šančių kareivinių pastatai yra išdėstyti išilgai A. Juozapavičiaus prospekto keliomis lygiagrečiomis eilėmis.

Maždaug prieš dešimtmetį verslininkai įžvelgė šio kvartalo perspektyvas ir pradėjo vieną po kito gaivinti kareivines. Ilgai nemąsčius čia buvo nuspręsta įrengti gyvenamosios paskirties būstus. Tiesa, investuoti teko daug: reikėjo išvalyti pastatus, įrengti naujas perdangas, stogus, sudėti langus, galų gale – išdžiovinti sienas, kurias metų metus merkė negailestingi lietūs.

Kol vienose kareivinėse kūrėsi naujakuriai, kitas ir toliau niokojo benamiai ir plytų vagys. Carinės degto molio plytos buvo didžiausias masalas – naktimis karučiais jos buvo vežamos iš pastatų, o dienomis pardavinėjamos po litą.

Dabar apleistų Šančių kareivinių likę tik du pastatai. Akis bado ne tik apgailėtina jų būklė. Socialinės atskirties jausmą gilina kiemuose vargšams dalijama nemokama sriuba, o čia pat aikštelėje stovi prabangios naujakurių mašinos. Visgi kareivinių savininkams ramybės neduoda ir paveldosaugininkų pagrūmojimai – kultūros vertybes reikia saugoti.

Karinės tvirtovės statyba Kaune

1873 metais caro Aleksandro II sprendimu buvo nutarta stiprinant vakarinę Rusijos sieną, Kauną paverčiant strateginės reikšmės tvirtove. Karinė tvirtovė Kaune sudarė svarbų urbanistinį ir architektūrinį kompleksą. Nuo 1881 metų iki pat Pirmojo pasaulinio karo mieste vyko fortų, kareivinių, administracinių pastatų statyba. 1891 metų tvirtovės statybos reikalams išleista 11 mln. rublių, tvirtovės teritorijoje buvo pastatyti 195 mūriniai ir 253 mediniai karinės paskirties pastatai.

Miesto centre (Naujamiestyje) dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse buvo statomi administraciniai tvirtovės pastatai. Kauno priemiesčiuose ypač išsiplėtė fortų, kareivinių, kareivinių sandėlių ir kitų karinio ūkio objektų statyba. Fortai statyti 1883-1889 metais, vėliau paeiliui rekonstruoti, nes karo technikos požiūriu tik įrengti jie jau buvo pasenę.

Antrojo pasaulinio karo metais dalis fortų tapo kalėjimais ir mirties stovyklomis. Sovietmečiu daugelyje fortų buvo įsteigtos karinės bazės. Buvusiuose Kauno tvirtovės kariniuose miesteliuose - Panemunėje, Fredoje, Šančiuose - įsikūrė Sovietų kariuomenės kariniai miesteliai. Išsikrausčius sovietų kariuomenei visos karinės bazės fortuose buvo panaikintos, dauguma tvirtovės statinių atiteko miesto savivaldybei.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.