Kongresų centras, parduotuvės, biurai, viešbutis, šiuolaikiškas stadionas. Visa tai turėjo iškilti vietoj nustekentų Koncertų ir sporto rūmų bei „Žalgirio” stadiono.
Tačiau žlungant Ūkio bankui tikėtis, kad su juo siejama ŪBIG įgyvendins planus – tas pat, kas ieškoti pernykščio sniego.
Todėl Vilniaus veidą ir toliau darkys statiniai, tampantys miesto piktžaizdėmis.
Savivaldybė ketino pirkti
Medžio drožlių plokštėmis užkalti langai, aprašinėtos ir nutriušusios sienos, apleista aplinka.
Taip dabar atrodo Koncertų ir sporto rūmai. Metų metais jie stūkso tušti, tik kartais jų erdvėse dar filmuojama kokia nors reklama.
Prieš kelerius metus Vilniaus savivaldybė ir ŪBIG po ilgų derybų pasirašė sutartį, pagal kurią miestas įgijo teisę nupirkti rūmus už 25 tūkst. litų. Tačiau keičiantis valdžioms sutartis buvo nukišta į stalčių.
Meras Artūras Zuokas labai stebėjosi, kad taip neatsakingai elgėsi jo pirmtakai. Juk vien sklypas aplink Koncertų ir sporto rūmus vertinamas 50 mln. litų.
Ambicingus planus kūrė ir Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo valdoma ŪBIG.
2005–2008 metais ji skelbė konkursus 15 hektarų teritorijos plėtros projektams, kurių įspūdingiausi buvo net 200 mln. eurų (beveik 700 mln. litų) vertės.
ŪBIG vietoj rūmų ketino statyti gyvenamųjų namų kompleksą, dėl to bylinėjosi teisme, tačiau leidimo griauti išskirtinės architektūros Koncertų ir sporto rūmų negavo – jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Konkurse – vienas dalyvis
Susitaikę su mintimi, kad Koncertų ir sporto rūmai greitai nepasikeis, valdininkai trynė rankomis: praėjusių metų vasarą į priekį pasistūmėjo derybos su ŪBIG dėl „Žalgirio” stadiono.
Vietoj jo turėjo būti pastatytas šiuolaikiškas IV kategorijos reikalavimus atitinkantis stadionas.
Praėjusią savaitę savivaldybės paskelbtame konkurse įrengti naują stadioną pasiūlymą pateikė vienas dalyvis. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma ir bendrovės „Forma” konsorciumas pateikė stadiono projekto vizualizacijas.
Tačiau, žlungant Ūkio bankui, projektinių pasiūlymų vertinimas, derybos dėl kainos įstrigo.
Dar prieš prasidedant banko žlugimui dalyvauti stadiono projektavimo konkurse norinčių nebuvo daug. Praėjusių metų pabaigoje paraiškas pateikė du dalyviai, o dabar liko vienas.
Apskaičiavo, kiek kainuos
Savivaldybės taryba dar praėjusių metų liepą pritarė naujo futbolo stadiono statybai.
Stadionas turėtų būti ne mažesnis nei 10 tūkst. vietų. Vienos žiūrovo vietos kaina neturi būti didesnė kaip 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūkst. litų). Stadiono įrengimo darbai neturėtų tęstis ilgiau nei trejus metus.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas pripažino, kad griūvantis „Žalgirio” stadionas bado akis.
Jis neneigė, kad 2004 metais ŪBIG pardavus „Žalgirio” stadioną ir 99 metams išnuomojus žemę buvo padaryta klaida.
Savivaldybė siūlė ŪBIG iškeisti „Žalgirio” stadioną į kitus nekilnojamojo turto objektus, net buvo sutikus atsiskaityti pinigais, tačiau nepavyko sutarti dėl kainos.
Nupjovė ir pavogė vartus
Skirtingai nei Koncertų ir sporto rūmuose, „Žalgirio” stadione dar vyksta vienas kitas renginys, žaidžiamos futbolo rungtynės.
Praėjusių metų spalio 12 dieną stadionas buvo virtęs filmavimo aikštele.
Viena Vokietijos kompanija čia filmavo istorinio dokumentinio filmo apie sportinius „Mercedes” automobilius epizodus.
Pernai gegužės mėnesį prastai saugomame stadione darbavosi vandalai.
Ryte į stadioną atvykę darbuotojai išvydo kraupų vaizdą – nupjauti ir pavogti vartai, sudaužyti ir išvartyti atsarginių žaidėjų suoleliai, sugadinta stadiono veja – net penkiose vietose iškastos gilios duobės.
Beveik po valandos paieškų vartų skersiniai buvo surasti už stadiono ribų.
Koncertų ir sporto rūmai išsiskiria stogu
Koncertų ir sporto rūmai įtraukti į Kultūros vertybių registrą kaip vieni reikšmingiausių Vilniaus statinių, atspindinčių XX amžiaus pabaigos architektūros bruožus.
1971 metais statytas pastatas išsiskiria fasadu, konstrukcijomis ir originaliu maždaug dešimties tonų svorio bangos formos stogu.
Vertingas ne tik 14,7 tūkstančio kvadratinių metrų pastatas, bet ir terasos aplink jį kaip vienos svarbiausių Neries ir Vilnios slėnių, piliakalnių, pilių teritorijų ir senamiesčio apžvalgos aikštelių.
1988 metų spalio 22, 23 dienomis Koncertų ir sporto rūmuose įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
1991 metų sausio 14–16 dienomis visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto, o tų pačių metų rugpjūtį – su Medininkų pasienio poste nužudytais muitininkais.
Statė belaisviai
Iki 2007 metų „Žalgirio” stadionas buvo didžiausias Lietuvoje. Čia žaidė Lietuvos futbolo rinktinė, tačiau vėliau jis prarado nacionalinio stadiono statusą. Tarptautinės rungtynės persikėlė į Kauną ir Marijampolę.
„Žalgirio” stadionas pradėtas statyti iš karto po Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir baigtas 1948-aisiais.
Buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau visų tam keliamų reikalavimų jis neatitinka.
