80 metrų buvusios sienos, kurią tuomet puošė apie 8 tūkstančiai linkėjimų lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, arabų ir kitomis kalbomis, virto neestetiška statybvietės tvora, stichiškai apkabinėta įvairaus turinio skelbimais.
Stichiškus skelbimus nulupo
Praėjusią savaitę Centro seniūnijos iniciatyva skelbimai buvo nugramdyti. Centro seniūnas Vytautas Pauliukas patenkintas, kad tokiems smulkiems, bet reikalingiems darbams, kurių anksčiau neatsirasdavo kam nudirbti, dabar galima pasitelkti viešuosius darbus dirbančių kauniečių.
Skelbimus nuo tvorų jiems teko gramdyti ne tiktai ties buvusio „Merkurijaus” statybviete, bet ir prie Karininkų ramovės.
Nors nulaupius popiergalius tvora tvarkingesnė, bet dailesnė ji netapo.
Tinkama erdvė menininkams
Viešosios įstaigos „Idėjų garažas”, kurios pasiūlymu buvo įrengta linkėjimų siena, vadovas Darius Krasauskas prisiminė, kad tvora ir anksčiau buvo apšiurusi, tik renginio laikotarpiui ji buvo aptvarkyta, aptraukta oranžine medžiaga, ją papuošė krepšinio fotografijų paroda.
Pašnekovas įsitikinęs, kad ir dabar tai galėtų būti puiki erdvė Kauno menininkų ekspozicijoms – pakaktų pagaminti rėmus, kurie meno darbus apsaugotų nuo kritulių.
„Ne viename užsienio mieste aptiktume erdvių, skirtų miestelėnų saviraiškai: čia žmonės gali palikti savo žinutes ar linkėjimus kitiems. Galbūt tokią veiklą būtų galima skatinti ir Laisvės alėjoje?
Bet statybinė tvora – privati statytojų nuosavybė, tad nežinia, ar jiems patiktų mintis savo turtą atiduoti viešai naudotis”, – svarstė D.Krasauskas.
Kauniečio vertinimu, iniciatyvos turėtų imtis savivaldybė.
Linkėjimus reikia prižiūrėti
Tuo tarpu unikalių Kauno kalėdinių eglių kūrėja Jolanta Šmidtienė mano, kad tokiam laikinam statiniui, kaip statybvietės tvora, labiau derėtų paveiki socialinė reklama, o ne erdvė linkėjimams.
„Erdvė didelė, ji yra labai arti žiūrovo, taigi labai paveiki. Čia būtų galima pranešti apie miesto šventes, svarbių asmenų atvykimą, vykstančias gerumo akcijas. Taip daroma, tarkime, Berlyne.
Galimybių daug – praeivio dėmesį galima patraukti kokia menine detale. Bet statybos tvora – tik laikina erdvė, tad netikslinga kurti jai kažkokias tradicijas”, – kalbėjo kūrėja.
Linkėjimų siena, kokias kuria rytiečiai, esą turėtų stovėti nuolatinėje vietoje, žmonės turėtų žinoti, kad jos niekas nesugriaus. Be to, ją reikia prižiūrėti.
„Kol stovėjo eglė, kas antrą dieną tekdavo tvarkyti, surinkti nukritusius lapelius, prižiūrėti, kad vaizdas būtų estetiškas. Taigi rūpesčio buvo, bet daug tvarkyti neprireikė – miestiečiai sąmoningi”, - džiaugėsi J.Šmidtienė.
Laisvės alėjai jaunatviško gyvybingumo įkvėpusi linkėjimų sienos idėja išsisėmė, naujų – neatsirado. Ką daryti, kad tradicinė susitikimų ir pasimatymų vieta prie fontano atrodytų gražiai ir trauktų žmones?
