Kavinės žaidimai ir aplinkinių įkaltas kreipinys iki šiol lydi vilnietes 32-ejų Laurą Šidlauskaitę ir 28-erių Ievą Murauskienę. Prieš trejus metus šalį kamuojant krizei jos atsisakė patogaus gyvenimo ir įkūrė sušių restoraną. Pavadino jį japonišku žodžiu „Shimai“ – seserys.
Dabar planuoja dar vieną drąsų žingsnį – antrąjį restoraną atverti miegamajame Vilniaus rajone.
Jų istorija prasidėjo prieš kelerius metus. Ieva dirbo stiuardese, skraidė ir patarnavo lėktuvo keleiviams. Laura, nuo vaikystės lankiusi baletą, buvo neseniai baigusi šokti Operos ir baleto teatre, studijavo. Seserys išvažiavo į Prancūziją paatostogauti, pirmą kartą paragavo sušių.
Sušiai tapo nuoširdžia moterų aistra. Seserys ėmė domėtis, kaip jie gaminami. Kai atsirado pirmieji sušių restoranai Lietuvoje, susitaupiusios eidavo, pirkdavo vieną porciją dviem ir mėgaudavosi.
„Ištyrinėjome rinką, paragavom, ką gamina sušių restoranai. Vėliau, kai dirbau, aptarnavau restoranus, todėl ir dirbdama pagrindinį darbą galėjau ruoštis verslui“, - pasakojo Laura. Ji prieš įsukdama sušių verslą tarptautinėje tabako kompanijoje buvo atsakinga už restoranus, kad jiems nepritrūktų jų gaminamų cigarečių.
Laura juokiasi - kompanijoje gaudavo tokį atlyginimą, kokio dabar, turėdama savo verslą, nė pusės tiek negali sau skirti. Bet dėl to nesigaili. Ieva turėjo paaukoti savo motinystės atostogas. Prieš gimdymą ji dirbo stiuardese ir nekilnojamojo turto agente.
Lūžis įvyko prieš trejus metus, krizės bangai dar neatslūgus. „Dabar pats laikas!“ - sutarė sesės. Surado patalpas ir pasiraitojo rankoves. Dažė sienas, į talką susikvietė draugų. Iš Ievos anytos parsivežė seną minkštą kampą. Daugelį darbų įveikė pačios, investavo santaupas, neprireikė net paskolos.
„Išėjo ne restoranas, bet namai. Taip ir vadiname – sušių ir vyno namai“, - pasakojo L. Šidlauskaitė.
Daugelyje šalių sušių restoranai yra nepigūs. Net Lietuvoje prabanga sušių restoranuose bent jau imituojama. Tik ne pas seseris.
Pigiausia aštuonių sušių porcija „Shimai Sushi & Wine“ restorane kainuoja 7 litus, brangiausia – 24 litus.
„Niekas mumis netikėjo. Sakė, kad per krizę restoranai užsidaro, todėl ir mums nieko nepavyks“, - gąsdinimus prisiminė L. Šidlauskaitė.
Pirmuosius klientus ji patraukė savo žavesiu. Netingėjo apeiti aplinkinius biurus, sušiais pavaišinti ten dirbančių žmonių ir pakviesti į restoraną. „Neturėjome pinigų rinkodarai, tad teko susirinkti klientus tokiu būdu. Labai pasiteisino! Per tris mėnesius apėjau kaimynus porą kartų. Ne per dažnai, kad neįkyrėčiau“, - pasakojo L. Šidlauskaitė.
Restoranas įsikūręs Pylimo ir Palangos gatvių sankirtoje. Šalia – Centro poliklinika, Jogailos verslo centras, netoliese – bankai.
Tokia, anot vilnietės, šeimyninio verslo specifika – klientai tampa gerais pažįstamais. „Kai jie neturi pinigų, mes nesibaiminam užrašyti į skolą“, - tikino verslininkė.
Seserys nepailsta. Ir vėl nori žengti drąsų žingsnį – įkurti antrąjį „Shimai Sushi & Wine“ restoraną kuriame nors miegamajame Vilniaus rajone.
„Visi grūdasi į centrą. O mes norime atidaryti restoraną ten, kur žmonės neturi tokių vietų apsilankymams. Kad šeimos vakarais galėtų ateiti pavalgyti, išgerti vyno, pažiūrėti futbolą, paskui pėsčiomis grįžti namo“, - pasakojo sušių mėgėja.
Ketvirtadienį ji su sušiais atkeliavo į vienos maisto užsakymo svetainės pristatymą. Pristatymo dalyviai su malonumu sutaršė penkias įvairių sušių porcijas.
