Bendrovė „Specializuotas transportas” pateikė pirmų dviejų šių metų mėnesių daugiau nei milijono litų sąskaitą.
Už tas pačias paslaugas praėjusiais metais tuo pat metu mokėta gerokai mažiau, nors kritulių buvo daugiau.
„Negalima aklai lyginti sąskaitų, būtina atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir kritulių kiekį”, – įspėjo Šiaulių savivaldybės atstovė Jūratė Rauduvienė.
Kritulių sulaukta menkiau
Šiaulių meteorologijos stoties vadovė Viktorija Kazlauskienė sakė, kad praėjusių metų pradžioje sniego būta gerokai daugiau nei šiemet.
2012-ųjų sausį kritulių iškrito kone dukart daugiau nei įprasta – 60 milimetrų, vasarį – 30 milimetrų.
Šių metų pradžia pagal kritulių kiekį atitiko daugiametį vidurkį: sausį iškrito 30, o vasarį – 37 milimetrai kritulių.
Tačiau Šiauliams už valomas ir barstomas gatves bei šaligatvius pateikta sąskaita per metus gerokai išaugo: per pirmuosius du praėjusių metų mėnesius ji nesiekė 800 tūkst. litų, o šįmet jau perkopė ir milijoną litų.
Panevėžyje, kuris dydžiu prilygsta Šiauliams, šiemet sąskaitos už miesto gatvių barstymą ir valymą buvo mažesnės.
Šiuos darbus mieste atliekanti savivaldybei pavaldi įmonė „Panevėžio specialus autotransportas” pateikė 363 tūkst. litų sausio mėnesio sąskaitą ir 431 tūkst. litų vasario mėnesio sąskaitą.
Siūlė žiūrėti į suvestines
Šiaulių miesto teritoriją ne vienus metus prižiūri bendrovė „Specializuotas transportas”.
Ji dirba pagal laikinąją sutartį, nes niekaip nepavyksta surengti paslaugos viešojo pirkimo konkurso – vis apskundžiami jo rezultatai.
„Mes nevalome miesto tiek, kiek reikėtų, nes tam neskiriama pinigų. Dirbame atsižvelgdami į oro sąlygas – kritulių kiekį, temperatūros svyravimus, – sakė įmonės „Specializuotas transportas” vadovas Rolandas Stanys. – Be to, reaguojame ir į policijos iškvietimus – barstome įkalnes, sankryžas, kad ant kelio dangos nesusidarytų ledas.”
Jis tikino, kad objektyviausias rodiklis – meteorologų užfiksuotos orų permainos: „Suvestinės labai aiškiai viską parodo.”
Už pašalpas tvarko miestą
Šiaulių miestą nuo šių metų pradžios ėmė tvarkyti ir socialines išmokas gaunantys asmenys. Jie už gautą piniginę paramą privalo per mėnesį po 40 valandų dirbti visuomenės labui.
Savivaldybės švietimo centro specialistė Skimutė Murauskienė sakė, kad talkininkauti į biudžetines įstaigas ir seniūnijas išsiųsta jau 1300 šiauliečių.
„Jie dirba bendrojo lavinimo ir sporto mokyklose, vaikų lopšeliuose-darželiuose ir vaikų namuose – tvarko vidų ir lauko teritorijas”, – sakė valdininkė.
Ne pirmas kartas
Panašus atvejis užfiksuotas ir daugiau nei prieš metus, paaiškėjus, kad Šiaulių miesto savivaldybė už gatvių barstymą ir valymą 2011 m. gruodį sumokėjo 325 tūkst. litų. Vien gatvių ir šaligatvių barstymas buvo įkainotas 150 tūkst. litų.
2011 m. gruodis buvo kaip reta šiltas, snyguriavo vos kelias dienas. Panevėžyje už gatvių ir šaligatvių barstymą nesumokėta nė 40 tūkst. litų, o plotu gerokai didesnėje Klaipėdoje – 140 tūkst. litų.
Tiesa, uostamiestis nieko nemokėjo už valymo darbus – žiemą ši paslauga užsakoma itin retai.
„Sąskaitos nenustebino”, – tuomet pareiškė šią sritį prižiūrinčio Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.
Šis valdininkas prieš kelerius metus dirbo įmonės „Specializuotas transportas” direktoriumi.
Šiauliečiams į akis krinta ir kai kurių veikėjų ryšiai: Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir R. Stanys yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai.
