Neapsikentę verslininkai skundžiasi Lietuvos ambasadai Kijeve. Diplomatai bando derėtis su valdininkais, tačiau situacija negerėja.
Sugriežtino prekių tikrinimą
Kaip lrytas.lt teigė Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šegžda, situacija pablogėjo, kai Muitinės tarnyba pateko po Mokesčių inspekcijos sparnu. Anksčiau muitininkai veikė kaip savarankiška institucija.
„Muitininkai reikalauja papildomai mokėti už krovinius, ilgai tikrina. Kroviniai stringa, nes ukrainiečiai ginčija jų vertę. Juk kuo vertingesnis krovinys, tuo mokesčiai didesni“, - pasakojo R. Šegžda.
Vien tik pastarąjį mėnesį įstrigo trijų didelių Lietuvos kompanijų, gaminančių, baldus ir tvirtinimo detales, kroviniai.
SBA priklausantys „Kauno baldai“ taip pat pajuto priekabią ukrainiečių muitininkų ranką.
„Paskutiniu metu ilgiau truko išmuitinimo procedūra. Karts nuo karto sugriežtinamas prekių tikrinimas“, - sakė bendrovės pardavimų direktorius Martynas Gaina.
Tiesa, jis užtikrino, kad dėl ilgiau trunkančių procedūrų Ukrainos pasienyje „Kauno baldai“ didelių nepatogumų nepatiria.
„Šiuo atveju sunkiau bendrovėms pačioje Ukrainoje – dėl ilgiau trunkančios išmuitinimo procedūros joms tenka apmokėti transporto prastovas, prekės vėliau pasiekia pirkėjus“, - vardino M. Gaina.
Trys atvejai – per daug
Lietuvos komercijos ataše R. Šegžda mano, kad tai gali būti susiję su Mokesčių institucijų reforma Ukrainoje. Gali būti, kad muitininkai priversti „išreikalauti“ didesnių pajamų iš eksportuotojų.
„Vien tik šį mėnesį jau pasitaikė trys tokie atvejai, susiję su Lietuvos verslininkais. Manome, kad tai pernelyg daug“, - teigė R. Šegžda.
Praėjusią savaitę Lietuvos diplomatai nuvyko į Centrinę Muitinės tarnybos būstinę, kur išdėstė savo nuogąstavimus.
„Mums pažadėjo padėti.
Pasirodo, Muitinės valdžia net nežino, kas vyksta teritorinėse muitinėse. Tačiau išsprendus šias problemas, manau, atsiras naujų“, - neabejojo komercijos atašė.
Išsikelia ir bankai
Milžinišką Ukrainos rinką palieka ir finansinės institucijos. Net keli Vakarų bankai pranešė apie tai, kad jie parduoda savo verslą šioje šalyje.
Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame pranešė apie savo planus trauktis iš Ukrainos. Antrinį banką Kijeve „Swedbank“ parduoda Ukrainos “Delta” banko savininkui Nikolajui Lagunui.
Praėjusiais metais savo dukterines įmones Ukrainoje pardavė švedų SEB bei vokiečių „Commerzbank“.
Neprognozuojama verslo aplinka ir korupcija privertė kai kuriuos Lietuvos stambius verslininkus atsisakyti planų investuoti Ukrainoje. Vilniuje vasario mėnesį lankęsis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius kvietė investuoti į jo šalį, tačiau verslas, regis, kol kas linkęs palaukti geresnių laikų vienoje didžiausių Europos valstybių.
„Verslo klimatas Ukrainoje visada buvo prastas ir jis negerėja. Pasaulinės finansinės institucijos šalį reitinguoja labai žemai, ir tie pažymiai, deja, negerėja“, - lrytas.lt sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža.
Pasak jo, verslas tai stebi ir laukia, kada investuoti Ukrainoje, kurioje gyvena 46 milijonai gyventojų, bus saugu.