„Direktoriaus įsakymu - tai yra formalus konstatavimas, kas norės šildytis, galės, bet mes planuojame nuo kito penktadienio gyventojams išjungti šildymą“, - sakė A. Kupčinskas.
Anot jo, jeigu gyventojai nusprendžia, kad jiems šildymas dar reikalingas, jie gali ir neatsijungti.
Meras pridūrė, kad gydymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms šildymas bus išjungiamas vėliau negu centralizuotas šildymas.
„Gydymo įstaigos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos - tai bus vėlesnė data, esmė yra pirmas punktas dėl gyventojų“, - penktadienį sakė meras.
Praėjusiais metais balandžio 12 - ąją Kauno savivaldybė taip pat pirmoji paskelbė apie šildymo sezono pabaigą.
Šildymo sezoną rekomenduojama baigti, kai tris paras yra daugiau kaip 10 laipsnių temperatūra.
Pastarąją savaitę Kaune naktimis laikėse minusinė temperatūra, dienomis, kaip ir didžiojoje šalies dalyje, apie 0 laipsnių.
Klausiamas, kodėl jau dabar nuspręsta skelbti šildymo sezono pabaigą, meras aiškino, jog tai daroma atsižvelgiant į gyventojų, patiriančių dideles išlaidas už sąskaitas, lūkesčius.
„Sėdim, svarstom, žiūrim į priekį ir nelaukiam, kol pavasaris pats ateis. Logiką diktuoja oro sąlygos“, - svarstė A. Kupčinskas.
„Nuspręsime kitą savaitę žiūrėdami pro langą“, - BNS pridūrė meras.
Meras pridūrė, kad, jeigu Kauno gyventojai skųsis žema temperatūra namuose, tada „skelbsime ekstremalią situaciją“.
Tuo metu Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, jog kol oro temperatūra tris paras iš eilės nesiekia 10 laipsnių šilumos, teisiškai neleidžiama atjungti centralizuoto šildymo.
„Meras negali atlikti masinio išjungimo, nes tai yra reglamentuota teisės aktais - turi tris dienas iš eilės temperatūra būti ne mažiau kaip 10 laipsnių šilumos ir tik nuo tokio momento atsiranda teisė išjungti centralizuotą šildymą mieste. Tai reglamentuojama šilumos tiekimo taisyklėmis ir jų negalima pažeisti“, - BNS penktadienį sakė asociacijos prezidentas.
