„Direktoriaus įsakymu - tai yra formalus konstatavimas, kas
norės šildytis, galės, bet mes planuojame nuo kito penktadienio
gyventojams išjungti šildymą“, - sakė A. Kupčinskas.
Anot jo, jeigu gyventojai nusprendžia, kad jiems šildymas dar
reikalingas, jie gali ir neatsijungti.
Meras pridūrė, kad gydymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms
šildymas bus išjungiamas vėliau negu centralizuotas šildymas.
„Gydymo įstaigos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos - tai bus
vėlesnė data, esmė yra pirmas punktas dėl gyventojų“, -
penktadienį sakė meras.
Praėjusiais metais balandžio 12 - ąją Kauno savivaldybė taip
pat pirmoji paskelbė apie šildymo sezono pabaigą.
Šildymo sezoną rekomenduojama baigti, kai tris paras yra daugiau
kaip 10 laipsnių temperatūra.
Pastarąją savaitę Kaune naktimis laikėse minusinė
temperatūra, dienomis, kaip ir didžiojoje šalies dalyje, apie 0
laipsnių.
Klausiamas, kodėl jau dabar nuspręsta skelbti šildymo sezono
pabaigą, meras aiškino, jog tai daroma atsižvelgiant į gyventojų,
patiriančių dideles išlaidas už sąskaitas, lūkesčius.
„Sėdim, svarstom, žiūrim į priekį ir nelaukiam, kol pavasaris
pats ateis. Logiką diktuoja oro sąlygos“, - svarstė A. Kupčinskas.
„Nuspręsime kitą savaitę žiūrėdami pro langą“, - BNS
pridūrė meras.
Meras pridūrė, kad, jeigu Kauno gyventojai skųsis žema
temperatūra namuose, tada „skelbsime ekstremalią situaciją“.
Tuo metu Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas
Valdas Lukoševičius teigia, jog kol oro temperatūra tris paras iš
eilės nesiekia 10 laipsnių šilumos, teisiškai neleidžiama
atjungti centralizuoto šildymo.
„Meras negali atlikti masinio išjungimo, nes tai yra
reglamentuota teisės aktais - turi tris dienas iš eilės
temperatūra būti ne mažiau kaip 10 laipsnių šilumos ir tik nuo
tokio momento atsiranda teisė išjungti centralizuotą šildymą
mieste. Tai reglamentuojama šilumos tiekimo taisyklėmis ir jų
negalima pažeisti“, - BNS penktadienį sakė asociacijos prezidentas.