Po didelės euro zonos partnerių kritikos Liuksemburgo izoliuotai
bankininkystės praktikai, Lucas Friedenas Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“
sakė, kad dabar šalis svarstys priemones dėl didesnio skaidrumo.
„Norime stiprinti bendradarbiavimą su užsienio mokesčių
pareigūnais, - sakė jis. - Tarptautinė tendencija krypsta
automatinio keitimosi informacija apie bankų indėlius link. Mes tam
griežtai nebesipriešiname“.
Kaip duomenų, kurie galėtų būti pateikti indėlininkų
valstybėms pavyzdį ministras nurodė palūkanų išmokėjimą
užsienio klientams.
„Liuksemburgas nesikliauja klientais, kurie nori sutaupyti savo
mokesčių sąskaita“, - pridūrė L. Friedenas.
Liuksemburgas, kuris yra vienas iš šešių Europos Sąjungos
(ES) steigėjų, yra atidžiai stebimas dėl įstatymų po pasaulinės
finansų krizės, pirmiausia - dėl jo bankininkystės slaptumo
kultūros.
L. Friedenas neseniai sakė norintis, jog finansiniai klientai į
Liuksemburgą ateitų „ne dėl to, kad išvengtų mokesčių, ... o
dėl to, kad (Liuksemburgo) produktai ir paslaugos yra geriau
pritaikyti tarptautiniams poreikiams“.
Liuksemburgo vyriausybė sakė, kad šis sektorius apima 141
banką iš 26 šalių ir 3 840 investicinių fondų, parduodamų
70-yje kitų valstybių.
Šis klausimas naujo dėmesio sulaukė šį mėnesį, kai daugybė
elektroninių laiškų ir nutekintų įrašų iš ofšorinių
mokesčių „rojų“ atskleidė tūkstančių indėlininkų tapatybes.
Pasirodžius tiems duomenims, pasigirdo naujų raginimų pažaboti
bankininkystės sistemas, kurios palengvina mokesčių vengimą.