Pirmas žingsnis – pasitikrinti, ką man žada valstybė. Nuėjus į „Sodros“ internetinę svetainę ir prisijungus prie „gyventojų portalo“ galima peržiūrėti prognozuojamą valstybinę pensiją.
Išsiaiškinau, kad jei išgyvensiu iki 65 metų, valstybė man suteiks 691,42 Lt senatvės pensiją.
Paskaičiavęs, kad tiek pinigų oriai senatvei man nepakaks, nusprendžiau pasitarti su bankų atstovais – ką jie pasiūlys?
Apie naudą pasakoja išsamiau, nei apie mokesčius
SEB banke maloni konsultantė kruopščiai aiškino visas mano galimybes ir įkainius (pagrindiniai mokesčiai ir visų fondų rezultatai pateikiami teksto pabaigoje).
Dalį atsakymų ji rado mano paties laikomoje banko skrajutėje - tiek šiame, tiek kituose bankuose šiuo metu atsirado itin daug skrajučių ir diagramų, aiškinančių apie pensijų kaupimo galimybes.
Pastebėjau, kad kiekvienas bankas stengiasi paryškinti tokius duomenis, kurie naudingiausi jam - vieni giriasi stabiliausiu ilgalaikiu, kiti - greičiausiu trumpalaikiu augimu.
Kiek sudėtingiau buvo išsiaiškinti III pakopos kaupimo subtilybes – galbūt gyventojai retai domisi tokia galimybe, nes banko darbuotoja be kolegės pagalbos nesugebėjo paaiškinti, kiek pinigų nuo III pakopos pensijos teks atseikėti bankui.
Apskritai pastebėjau, kad apie galimą pelną ir naudą aplankytų bankų darbuotojai žino gerokai daugiau nei apie banko mokesčius.
Man paaiškinus, kad ketinu aplankyti dar kelis bankus ir tik tuomet pasirinkti tinkamiausią, banko darbuotoja kiek nusivylė, bet labai stengėsi to neparodyti.
Davęs pažadą, kad jeigu apsispręsiu kaupti pensiją SEB banke, tai būtinai kreipsiuosi į ją, buvau paleistas atgal į gatvę.
Konsultantai negaili laiko
Antrame aplankytame banke – „Danske Bank“ situacija buvo panaši, bet kartu ir kitokia. Maloniai nuteikė laukimo eilėje popierėlius dalinantis aparatas - ant jo iškart buvo mygtukas „pensijos“.
Kadangi kituose bankuose tokio pasirinkimo nebūdavo, tekdavo aparate spausti bet ką ir po to sulaukus eilės, aiškintis konsultantei kas ir kaip. Gerai bent tai, kad bankuose dirbę konsultantai manęs nenuvarė atgal į laukiančiųjų būrį.
Beje, iš savo kuklios patirties galiu pastebėti, kad pensijų fondais besidomintys klientai banke laukia maždaug tiek pat, kiek ir tokie, kurie nori tvarkyti savo banko sąskaitos reikalus. Prioriteto jiems niekas neskiria, bet ir ilgai negaišina.
Kaip ir pirmame aplankytame banke, konsultantė paėmė lapą ir išsamiai, piešdama pelno ir mokesčių skrituliukus, aiškino man apie turimą pasirinkimo laisvę.
Darbuotoja nesiūlė būtinai kaupti lėšų rizikingiausiuose fonduose ir apskritai ragino pamąstyti ir pačiam įvertinti, koks pasirinkimas yra geriausias.
Taip pat ji nepagailėjo savo vizitinės kortelės ir pasisiūlė padėti, jei ko nors reikės. Nors ir žinau, kad tai – smulki gudrybė, siekiant išlaikyti klientą, vis tiek malonu.
Nematoma kova dėl klientų
Eidamas į trečią - DNB banką ėmiausi kitokios strategijos. Prisipažinau, kad jau aplankiau kelis bankus ir tiesiai šviesiai paklausiau, kuo šio banko pensijų fondai geresni už kitus.
Darbuotoja nesutriko ir pradėjo aiškinti subtilybes, apie kurias anksčiau nebūčiau pagalvojęs. Visų pirma, ji perspėjo dėl gyvybės draudimo įmonių siūlomų pensijų fondų - kadangi jiems negalioja tos pačios taisyklės, kaip bankams, draudimo kompanijos gali nuskaičiuoti didesnius mokesčius nuo sukauptų pinigų.
Taip pat darbuotoja papasakojo apie problemas, kurios gali kilti man norint pereiti iš kito banko pensijų kaupimų fondo.
„Norint perkelti savo pensijų fondą, reikia pasirašyti sutartį ir perspėti buvusį fondų valdytoją. Bet jums tokiu reikalu nuėjus į kai kuriuos didžiuosius bankus, jų darbuotojai pradės sakyti, kad jie neturi įgaliojimų pasirašyti tokių dokumentų. Žinote, vis tiek nori išsaugoti klientą“, - pasakojo konsultantė.
Tiesa, fondai dažniausiai pasirūpina, kad žmogui tektų kuo mažiau vargti pas juos pereinant - visi yra suinteresuoti pritraukti kuo daugiau klientų.
Padėkojęs konsultantei už patarimus išėjau ir iš šio banko.
Po apsilankymo ir konsultacijų trijuose bankuose suvokiau vieną dalyką: kadangi kaupti pinigus galima kur nori (nereikia turėti banko sąskaitos), o mokesčiai visur panašūs, geriausia rinktis pensijų fondą pagal jo rezultatus ir banko patikimumą.
Fondų rezultatus galite pamatyti straipsnio apačioje, o fondo patikimumą kiekvienas turės įvertinti pats.
Ką reikia žinoti einant tartis dėl pensijų kaupimo?
• Išsiaiškinti savo „Sodros“ numerį (arba pasiimti „Sodros“ pažymėjimą).
• Jei kyla noras kaupti pensijai papildomai, greičiausiai tai teks daryti per gyvybės draudimo fondą. Tokiu atveju sudarant sutartį teks ilgiau užtrukti – banko darbuotojai gali paprašyti užpildyti anketą apie sveikatos būklę.
• Nebijokite klausti, kokius mokesčius bankas taiko už vieną ar už kitą paslaugą.
• Turėti sąskaitą banke, kuriame norite kaupti pensiją, - nebūtina.
• Visi fondai kaupiamoms pensijoms taiko panašius mokesčius, tad geriausia fondą rinktis ne pagal mokesčius, o pagal jų pelningumą (nors niekas negali numatyti, koks fondo pelningumas bus ateityje, galima remtis praeities duomenimis).
Fondų taikomi mokesčiai:
• Už pensijų fondą valdančios bendrovės pakeitimą reikia sumokėti iki 0,05 proc. pervedamų piniginių lėšų.
• Kartą per metus pakeisti pensijų fondą toje pačioje kaupimo bendrovėje (pavyzdžiui, iš rizikingesnio kaupimo būdo pereiti į konservatyvesnį) galima nemokamai. Darant tai dažniau, gali tekti mokėti iki 0,05 proc. pervedamų lėšų, bet šis mokestis taikomas ne visur.
• Administravimo mokesčiai priklauso nuo fondo rizikingumo: kaupiant pensiją konservatyviame fonde reikia sumokėti 0,65 proc. vidutinės lėšų metinės vertės. Kaupiant pensiją kitokiame fonde (vidutinio ar aukšto rizikingumo), bankas gali pasiimti iki 1 proc. vidutinės lėšų metinės vertės.
• Taip pat kelerius pirmus metus po sutarties pasirašymo bankas galės nuskaičiuoti šiek tiek (iš pradžių 2 proc., vėliau kasmet vis mažiau) pinigų nuo „Sodros“ įmokų į pensijų fondą.
• Visų mokesčių „lubos“ yra nustatytos, valstybės ir pensijų fondų valdytojai negali surinkti didesnių ar papildomų mokesčių.
