Pasiūlymų būta pačių įvairiausių: šalia žaliosios zonos esą galėtų iškilti uostai ir suformuotas paplūdimys, tai galėtų būti vieta iškyloms su pirtimis, golfo ir jogos aikštelėmis, apžvalgos ratu ir net aptvarais šunims dresuoti.
Prieš keletą metų skelbtame Nemuno salos vizijos konkurse daugiausia pritarimo sulaukė architektai Šarūnas Kiaunė ir Rimvydas Palys.
Š.Kiaunė siūlo minimalaus užstatymo variantą. R.Palio vizijoje sala apstatyta tankiau, architektas siūlė per salą iškasti kanalą, padaryti vietos uostui ir pastatyti prieplauką. Vis dėlto abiejuose projektuose numatyti tie patys objektai: parkas, aktyvaus poilsio zona, paplūdimiai ir laivų prieplauka. Architektai pabrėžė būtinybę dviejų upių santakoje įsikūrusį miestą pritraukti prie vandens.
Laivybos entuziastas R.Palys akcentuoja tankesnį užstatymą pakrantėje, ties Karaliaus Mindaugo prospektu. Architektas savo vizijoje mato Nemunu į miesto centrą atvykstančius garlaivius, kuriuos pasitiktų kavinės.
Diskusijoje dalyvavusi savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė atvėsino kai kurių idėjų autorių entuziazmą priminusi, kad šalia Nemuno salos kartais galima pastebėti vandens paviršių dengiančias alyvos dėmes. Todėl pirmiausia reikėtų ištirti, ar galimose paplūdimio vietose nėra padidėjusi tarša, ir užterštą teritoriją sutvarkyti.
Miesto urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pabrėžė, kad svarbiausia – sutarti dėl bendros idėjos, kad salos apstatymas nebūtų atsitiktinis.
„Aš manyčiau, kad po šios diskusijos mieste pajudės į priekį projektavimo darbai likusioje Nemuno salos dalyje. Nusistačius aiškias gaires, būtų galima drąsiai viską leisti, o ne statyti vieną, kitą objektėlį, kai visuma – chaosas“, – svarstė N.Valatkevičius.
Nemuno sala yra padalyta į dvi dalis: vienas 10 hektarų sklypas priskirtas „Žalgirio“ arenai, o antrasis 20 hektarų sklypas priklauso savivaldybei. (LS)
