Kaip rašo laikraštis, struktūros, skirtos blogiesiems Europos
bankų aktyvams išpirkti, steigimo idėją palaiko dauguma ECB
direktorių. Jų manymu, taip pavyktų sumažinti naštą, slegiančią
probleminius bankus, o pastarieji galėtų sumažinti paskolų
palūkanas, ir tai savo ruožtu teigiamai atsilieptų ekonomikai.
„Blogojo banko“ priešininkai mano, kad ECB neturi teisės
pirkti nelikvidžius ir probleminius aktyvus ir kad jis verčiau
turėtų visą dėmesį skirti ekonominiam stabilumui. Be to, jų
nuomone, probleminių bankų aktyvų išpirkimas kelia rizikų pačiam
ECB, kuris gali patirti didelių nuostolių, informuoja „Reuters“.
Šiuo metu ECB vyksta reorganizacija, rengiamasi įsteigti bendrą
Europos bankininkystės priežiūros instituciją. Manoma, kad ši
institucija vykdys bankų priežiūros funkcijas visoje ES
teritorijoje ir galės dalyvauti bet kurios finansinės organizacijos
veikloje.
Dėl struktūros įgaliojimų iki šiol vyksta diskusijos: Didžioji
Britanija nenori pritarti bankų sąjungos teigimui tol, kol neturės
garantijų, kad ES sprendimai bus svaresni už priežiūros
institucijos nuomonę.
Problemiškiausiomis euro zonos šalimis laikomos Graikija,
Italija, Ispanija, Portugalija ir Airija. Šių valstybių skolos ir
BVP santykis didžiausias, o jų bankuose sukaupta daug nelikvidžių
ir probleminių aktyvų.